„Pradžioje, prisipažinsiu, nebuvo drąsu. Nejauku, kad esi krepšy, kad tavęs neriboja jokios sienos. Bet pakyli ir... Oi, kaip nuostabu yra skristi! Matėm ir Gedimino pilį, ir Astravo atominę elektrinę, ir horizontą matėm“ – smagiomis emocijomis dalijosi Solveiga.
Modelis jau spėjo išbandyti skrydį parasparniu, skrido sklandytuvu, net pati pabandė jį pilotuoti. Aukštis jai – ne priešas, todėl baimės pakilti į kelių šimtų metrų, o gal ir didesnį, aukštį ji nejaučianti. Kaip pati juokiasi, prie to veikiausiai įpratino ne vieneri Niujorke praleisti metai.
„Kai gyveni tarp aukštų pastatų, kai tave supa dangoraižiai, nebesureikšmini to aukščio, jis tampa natūralus. Man nesisuka galva, aukštis man patinka. Tik linksmųjų kalnelių labai nemėgstu, kažkaip man jie nemalonūs“, – sakė ji.
Balioną pilotavęs Giedrius Leškevičius pasirūpino, kad Solveiga savo pirmąjį skrydį įsimintų ilgam. Kildami jie krepšiu net braukė medžių viršūnes – tai ypač įsiminė žinomam modeliui. „Nuskynėm kildami šakelę, o aš jau galvojau – o kas, jei užkliūsim, jei nuvirsim, jei įsipainiosim tarp medžių? Per kelias sekundes mintyse prisikūriau visokių scenarijų“, – juokiasi Solveiga.
Tačiau patyręs „Oreivystės centro“ pilotas puikiai išmano savo darbą, o sėdintiems krepšyje belieka mėgautis su kiekviena sekunde vis plačiau atsiveriančia panorama.
„Skridau ir supratau, kad apie nieką negalvoju, tiesiog grožėjausi vaizdais. Atrodo, kad pasaulis sustojo čia ir dabar, norisi tik dairytis ir pajaust tą skrydį“, – pasakojo Solveiga.
Ją nustebino tai, kad pakilus į dangų aplink – visiška ramybė. Jokio vėjo, nes ir pats balionas skrenda su juo.
Teko išgyventi ir dar vieną įdomų momentą – keletą minučių balionas skrido palei pat daugiabučių stogus, kadangi danguje tuo metu teko praleisti besileidžiančius lėktuvus.
„Buvo smagu, kad žmonės išėjo į balkonus, mojavo mums. Taip, kaip aš vaikystėje, – prisiminė Solveiga. – Daug dalykų įsiminė. Stovėti prie ugnies buvo labai karšta, buvo momentų, kai pagalvodavau, kad nusvilsiu plaukus. Tačiau pakilus į viršų – vėsu. Pats nusileidimas labai efektingas... Nors pavyko minkštai nutūpti, labai viskas gražiai“, – įspūdžiais dalijosi ji.
Balionas, kuriuo skrido modelis, leidosi privataus namo kieme. Neretai šeimininkai nedžiūgauja dėl tokių nusileidimų, tačiau šįkart žmonės, pasak Solveigos, pasitaikė itin malonūs – ne tik sutiko, kad kompanija čia nusileistų, bet ir balioną supakuoti padėjo.
Solveiga sako nepamiršianti ir specialaus naujokų krikšto, kuris kiekvienam, skrendančiam pirmą kartą – būtinas, norint įsirašyti į tikrų aristokratų gretas. „Nesitikėjau to, buvo labai smagu“– sakė ji.
TAIP PAT SKAITYKITE: Parasparniu į 700 metrų aukštį pakilusi Eglė Jurgaitytė: „Klausiat apie baimes? Oi, ne!“
