Žiniai apie okupantų smurto proveržį pasklidus po Lietuvą, ginti likusių neužgrobtų strateginių objektų renkasi pirmieji savanoriai. Gediminas Trakimas kartu su sąjūdžio aktyvistais tuo metu budėjo prie Aukščiausios tarybos rūmų. Reikėjo ruoštis svarbiausio šalies objekto gynybai, o ginklų nebuvo, savanoriai ginklavosi kaip išmanė. Laidynės ir metaliniai strypai prieš sovietų armiją – tokia buvo pirmoji Lietuvos savanorių ginkluotė.
Gynėjas Algimantas Remeika ir šiandien neabejoja, kad tuo metu visos priemonės gynybai buvo tinkamos. Jei jos nors truputį gali pakenkti priešui. Tuo tarpu Pralamento Rūmų gynimo štabe buvo aptarinėjami įvairiausi galimo šturmo scenarijai. O kas bus, jei pastatas bus apsuptas ir atkirstas bet koks ryšys su išoriniu pasauliu? Vieni išradimai ir pasiūlymai buvo viešai aptarinėjami, kiti laikomi paslaptyje. Nedaug kas tuomet rūmuose žinojo apie milžinišką aviacinę bombą ir kelis mažesnius artilerijos sviedinius, iš miškų, pro visus sovietų kariškių postus, atgabentus automobilio bagažinėje.
Parlamento rūmų gynėjams talkino geriausi Lietuvos fizikai bei chemikai, ginklų arsenalą papildė mokslininkų pagaminti sprogmenys. Netrukus Aukščiausiosios Tarybos pastatas pavirto į vieną didelį sprogmenį. Nuo menkiausios kibirkštėlės viskas galėjo lėkti į orą. Tad jei Parlamentas būtų šturmuotas, po sovietų karių kojomis degtų žemė.
Prabėgo dvidešimt metų, dabartiniai dvidešimtmečiai sunkiai įsivaizduoja, kas anuomet vyko visoje Lietuvoje. Koks yra parako dūmų ir kraujo skonis? Ketvirtadienį 19.10 val. „KK2“ su Ugne Skonsmanaite ir Tomu Ališausku per LNK.
