Laura pasakoja, kad viskas prasidėjo paauglystėje, kai merginos draugai paskatino ją užpildyti modelio anketą. Ir nors pirmieji bandymai buvo nesėkmingi, tačiau rankų nuleisti ji tikrai neketino. Pabandė dar kartą.
„Galbūt nepasisekė, nes buvau per jauna. Tuo metu man buvo tik 13 metų. Praėjus metams ir vėl išsiunčiau. Tą kartą, maždaug po 15 ar 20 min., paskambino „Vilniusmodels Management“ vadovė. Su ja susitarėme dėl susitikimo. Taip viskas po truputį ir prasidėjo“, – karjeros pradžią prisimena L.Kerdokaitė.
Vis dėlto mergina sako, kad modelio darbas niekada nebuvo jos pagrindinė svajonė. Vaikystėje ji norėjo tapti šokėja arba stiliste. O ir artimieji į merginos bandymus tapti modeliu iš pradžių žiūrėjo skeptiškai.
„Su laiku jų nuomonė pasikeitė. Dabar labai daug palaikymo sulaukiu iš tėvų ir draugų. Na, ir po mokyklos niekur nestojau. Nusprendžiau metus pakeliauti ir padirbėti. Beje, ir nors tai sakau jau 4 metus iš eilės, bet nuo kitų metų planuoju pradėti studijuoti kosmetologiją“, – šypsosi ji.
O kada Lauros gyvenime atsirado didžiausi mados ženklai? Su jais ji pradėjo dirbti prieš kelerius metus. Mergina neslepia, kad šis karjeros šuolis jos gyvenime atsirado visai neseniai.
„Nebuvau viena iš tų merginų, kurioms pasisekė pasiekti aukštumų nuo pat pradžių. Įsimintiniausią darbą turėjau tik praeitais metais – pirmą kartą pristačiau „Giorgio Armani“ kolekciją. Tikriausiai niekada gyvenime šitaip nesijaudinau. Tačiau kartu buvo labai įdomu pamatyti, kaip viskas vyksta užkulisiuose. Niekada negalvojau, kad taip atrodo modelių gyvenimas“, – prisipažįsta Laura.
Be to, pristatant naują kolekciją mergina pamato vis kitokį modelių pasaulį – kaip ji pati sako, jis nuolat keičiasi. Tačiau ne tik jis keičiasi, bet ir pačių dizainerių požiūris į modelius: „Per pastaruosius metus supratau, kad modeliu gali būti vos ne kiekviena mergina. Visiems reikia skirtingų įvaizdžių, vis keistesnių veido bruožų.“
Net ir ji pati, norėdama išlaikyti modelio figūrą, imdavosi drastiškiausių priemonių – išbandė nemažai įvairių dietų, detoksų. Tačiau labiausiai pasitvirtino sportas ir saldumynų nevalgymas. Kaip sako pati Laura, tai ji darė labiau ne dėl svorio, o dėl odos.
Su didesniais iššūkiais mergina susidūrė paties darbo metu – ne kartą dėvėjo mažesnio dydžio batus bei sulaukė kitų modelių konkurencijos. Į šias situacijas ji stengėsi žvelgti ramiai ir bet kuriuo atveju sutarti su kolegėmis.
„Niekada neteko turėti per didelių batų, dažniausiai gaunu per mažus. Teko keletą kartų matyti krentančias merginas. Tačiau pati nebuvau susižalojusi. Žinoma, neskaitant skausmingų pūslių, kurios kartais gyja net kelias savaites. O konkurencija dažniau jaučiasi didesnėse atrankose, tačiau visuomet stengiuosi būti draugiška su kitomis merginomis“, – 15min akcentuoja Laura.
Į linksmybes po kolekcijų pristatymų L.Kerdokaitė taip pat nelinkusi veltis. Jos manymu, po sunkaus darbo geriausiu poilsiu tampa paprasčiausias atsipalaidavimas: „Viskas priklauso nuo kompanijos ir kitos dienos planų. Pastebiu, kad anksčiau daug daugiau laiko praleisdavau su kolegėmis mieste, nei tai darau dabar. Tapau namisėda ir daug mieliau laiką leidžiu namuose, kur gaminu vakarienę ar tiesiog guliu lovoje.“
Daugiau nei per vienerius metus mergina spėjo pamatyti Aziją ir dalį Europos. Susipažino su garsiais modeliais iš Kinijos, o ant podiumo idėjų sėmėsi iš garsiųjų Zhenya Katava, Grace Elizabeth, Irina Shayk. Tad nenuostabu, kad dėl naujų šalių, pažinčių, Lauros namų ilgesys po truputį pradėjo vis silpnėti.
„Šiais metais spėjau aplankyti tik Italiją, bet tikiuosi, kad dar pavyks nukeliauti ir į kitas šalis. Juk kelionės yra vienas iš modelio darbo privalumų. Na, pradžioje labai pasiilgdavau namų, tačiau su laiku ilgesys vis silpnėjo. Su tėvais susirašome beveik kiekvieną dieną, susiskambiname kelis kartus per mėnesį“, – pasakoja L.Kerdokaitė.
Visgi dėl ateities Laura turi tam tikrų abejonių – pasirodo, mergina šiais metais turėjo įvykdyti ne vieną tikslą. Deja, dėl susiklosčiusios situacijos planus teko nukelti: „Kaip jau minėjau anksčiau, norėjau studijuoti kosmetologiją. Modelio darbas nėra ta vieta, kur norėčiau sutelkti visą savo dėmesį. Visada smagu kažko pasiekti, bet po šių metų nesitikiu nieko. Metų pradžioje užsibrėžiau įvykdyti tam tikrus tikslus, tačiau prasidėjo karantinas ir viskas sustojo.“
