Pasakojimą apie vėžį Stano pradėjo rašyti vos išgirdęs iš gydytojų diagnozę. Atlikėjas pripažįsta, kad tuo metu jam tarsi prasidėjo paranoja, todėl atsirado noras kuo greičiau savo slogias mintis, jausmus ir išgyvenimus suguldyti į knygą.
Tuo metu vyrui buvo labai sunku, jis galvojo, kad vieną dieną viskas gali baigtis labai blogai, todėl knygos puslapiuose norėjo papasakoti istoriją, kurią perskaitytų paaugę jo vaikai.
„Bet berašydamas supratau – vaikai apie tėtį turi sužinoti ne iš knygos, todėl reikia kokiu nors būdu sulaukti, kol jie užaugs, o tada viską pats galėčiau jiems papasakoti“, – 15min pasakojo Stano.
Atlikėjas knygą rašė metus, kiekvieną dieną lyg dienoraštį pildydavo puslapius, o istorijoje netrūko nei pakilimų, nei nuopuolių. Pats Stano sako nė nesitikėjęs, kad jau gruodžio mėnesį knygynus pasieksianti jo knyga pasisuks labai netikėta linkme.
15min jis paatviravo, kad norėdamas parašyti kai kurias knygos dalis, turėjo labai pasiruošti – jos asmeniškos ir gilios: „Buvo dienų, kai nieko nepavykdavo parašyti, neatsirasdavo tam jėgų, nes žinojau, kad laukia nelabai smagūs dalykai.“
Tačiau Stano jautė pareigą garsiai kalbėti apie vėžį, anot jo, žmonės, kurie taip pat išgirdo tokią diagnozę, dažnai patiria ne tik fizinį skausmą, bet ir psichologinį. Daugelis savyje užsisklendžia, užsidaro, bijo būti nesuprasti ir savo išgyvenimais su kitais nesidalija.
„Noriu, kad žmonės pamatytų, jog yra ne vieni, todėl tikiuosi, kad knyga pasieks tikslą. Blogiausia, kas gali nutikti susirgus šia liga, gyventi toliau lyg niekur nieko, nepasidaryti išvadų, neužduoti klausimų, manau tai liūdniausia pasekmė. Labai tikiuosi, kad mano istorija paskatins permąstyti laiko sąvoką, savo laikinumą, kitaip pradėti vertinti šią dieną“, – kalbėjo Stanislavas Stavickis-Stano.
Istorija, kuri nugulė knygos puslapiuose, anot Stano, yra ne rašytojo darbas, viskas padiktuota Dievo arba likimo, niekas nesukurta, nėra nė vienos išgalvotos dalies. Prieš atiduodamas darbą į spaustuvę, vyras pasakojo dar kartą viską perskaitęs ir sunkiai galėjęs patikėti, kad visa tai jam nutiko.
„Tačiau visi išgyvena tą patį, nesvarbu, ar tu dainininkas ar kitos profesijos žmogus. Prieš ligą esame vienodi. Galbūt skiriasi vardai, vietovardžiai, bet jausmas yra tas pats“, – kalbėjo žinomas vyras.
Tiesa, nuo kiekvienos jo nupirktos knygos onkologinėmis ligomis besirūpinančiai organizacijai bus skiriamos lėšos. Tokiu būdu Stano tikisi bent šiek tiek prisidėti prie ligonių gydymo ir palengvinti jų kasdienybę.
