Kūrėja pasakoja apgailestaujanti, kad socialiniai tinklai sukūrė tokį motinystės įsivaizdavimą, kad realios moterys mato užkeltą idealumo kartelę ir retai ryžtasi net bandyti ją pasiekti.
„Riba tarp realybės ir idealizuoto gyvenimo tapo visiškai plonytė bei iškreipta. Iš čia ir pasekmės – perdėti lūkesčiai sau ir nerimas, kai ima atrodyti, jog tavo gyvenimas, išvaizda, ar pasiekimai menkesni negu aplinkinių.
Todėl aš noriu natūralumo, tikrumo! Nuolat atkreipiu dėmesį į charizmatiškas asmenybes, praeivius, turinčius autentiškus veido bruožus ar savitą stilių. Man yra gera, kai žmonės vienas nuo kito skiriasi nesiekia būti „perdaryti“ pagal šiuolaikinius populiarius, tačiau pernelyg vienodus išvaizdos standartus.
Dėl to savo kuriamas nuotraukas redaguoju minimaliai – nekeičiu bruožų ir siekiu, kad sutikti žmonės išliktu savimi, mylėtų būtent save, o ne tai, ką galiu nupiešti kompiuterinės programos dėka“, – savo kūrybos filosofiją dėsto O.Gotli.
Įkvėpė asmeninė patirtis
Moteris prisipažįsta ir pati anksčiau pernelyg kritiškai vertinusi save, nuolat rasdavo prie ko „prikibti“, tačiau viskas pasikeitė tuomet, kai antrąjį kartą sulaukė šeimos pagausėjimo.
„Turbūt labiausiai mano pasaulėžiūrą pakeitęs dalykas buvo mylimų dvynių gimimas. Iki tol buvę gyvenimo iššūkiai nublanko, o anksčiau svarbiais atrodę dalykai pasitraukė į šešėlį, užleidę vietą kitiems – kaip dabar suprantu, esminiams.
Tapusi trijų vaikų mama, pajutau savyje esant neįtikėtiną stiprybę. O dalykai, dėl kurių anksčiau kompleksavau – strijos, ar tas nelemtas paauglystėje įsitaisytas randas – tapo mažais ir nereikšmingais“, – asmeniniais išgyvenimais dalijasi kūrėja.
O.Gotli prisimena, kad pradėjus fotografuoti, ją labai nustebino, kiek daug aplinkui, jos akimis, tobulo grožio moterų, vis atranda savyje trūkumų, kuriuos galiausiai iškelia aukščiau visko. Todėl pasakoja, fotosesijas ėmusi kurti tarsi kaip psichologinius savęs priėmimo seansus.
Artumo magija
„Žindymas – labai svarbus motinystės etapas. Po gimdymo viskas pasikeičia kardinaliai, visas pasaulis apsiverčia aukštyn kojom ir užtrunka, kol supranti, „nuo kurio galo“ tuos pokyčius išgyventi ir priimti. Būtent pamačius save iš šono žindant, pažvelgus į tą neįtikėtiną artumo meditaciją, yra bene lengviausia pradėti kelionę į naują save.
Dar visai neseniai žindyti kūdikį buvo visiškas tabu. Dabar, aš pastebiu, kad mūsų visuomenėje šis požiūris kinta, daugėja moterų, kurios tą drąsiai daro viešoje erdvėje. Požiūris keičiasi, tačiau taip nutiko ne iš karto, o drąsių ir savimi pasitikinčių moterų dėka, kurios nepasidavė aiškinantiems, kad maitinti kūdikį viešumoje yra gėdinga. Jos pralaužė ledus“, – džiaugiasi kūrėja.
Pasak O.Gotli, tokios fotosesijos reikalauja labai daug jautrumo ir supratimo, todėl iš anksto stengiamasi aptarti kuo daugiau detalių.
„Kalbant apie žindymo fotografijos žanrą, tai, kadangi aš rodau tokias fotografijas savo socialiniuose tinkluose, moterys, kurios kreipiasi dėl fotosesijos, dažniausiai jau įsivaizduoja, ką ir kaip aš fotografuoju.
Bet visada prieš fotosesiją aptariama daug detalių, – kaip viskas vyks ir atrodys. Visada klausiu nuomonės – ar tai yra priimtina šeimai, ar ne.
Labai daug tokių fotografijų lieka tik asmeniniame žmonių albume be mano viešinimo, kas yra suprantama, nes ne visi nori tuo dalintis. Todėl gerbiu ir tokius sprendimus. Dažniausiai moterys labai nori tokių kadrų, nes tai ypatingas procesas, pasakojantis apie stiprų mamos ir vaiko ryšį.
Žindymo fotografavimo metu aš matau absoliučią artumo magiją! Mane visada žavėjo tokie motyvai tapytojų darbuose. Todėl, kai pati fotografuoju, negaliu atitraukti akių nuo švelnumo, rūpesčio, palaimos mamos žvilgsnyje. Tuo momentu mama yra tarsi gyvenimo šaltinis mažajam žmogui. Labai daug tame tikrumo ir trapumo – iki šiurpuliukų gražu! Ir gyvenimiškai tikra. Be retušo“, – apie jautriąją savo darbo pusę kalba fotografė.
