„Aš buvau zuikis ir man ten ko gero buvo 6 metai. Tuomet pirmą kartą sugebėjau pasakyti eilėraštį nesusijuokęs, nes iki tol visi bandymai buvo, tokie, kad nė žodžio negalėdavau pasakyti, nes krizendavau. Mamai buvo didžiulis stresas, nes iki tol atsistodavau ir prakikendavau. O tuomet pribrendau matyt ir be jokių juokų pasakiau eilėraštį, dingo scenos baimė“, – Žmonės.lt vaikystės įspūdžius pasakojo J.Nainys,
Jonas prisiminė, jog žinia, kad Kalėdų Senelio nėra, jį išties sukrėtė. „Kalėdų Seneliu nustojau tikėti, kai į darželį atėjo Senelis ir mes šokome rateliu, bet man jis pasirodė kažkoks įtartinas. Taigi aš atsisėdau ant jo kelių ir pamačiau, kad tai ne Kalėdų Senelis, o mano tėtis. Tada labai supykau ir išbėgau“, – juokėsi radijo laidų vedėjas.
J.Nainys pasakojo, kad per šventes stengiasi atsisakyti visų darbų ir važiuoja pas savo šeimą į gimtąjį Pasvalį. Vyras su šeima Kalėdų rytą keliaus į bažnyčią, o vakarop lauks iš Marijampolės parvažiuosiančios sužadėtinės Simonos. „Per Kalėdas pasėdėsim su šeima, suvalgysim kokį kalakutą arba antį, žiūrint ką mama paruoš, apsikeisime dovanomis, žinoma“, – kalbėjo Jonas.
Vyras tikino, kad Kalėdos jam asocijuojasi su šiluma, meile ir rūpesčiu, todėl šventinei psichozei nepasiduoda. „Aš visada galvojau, kad dovanos turėtų būti ypatingos ne materialiai. Rinkdamas dovanas, aš pamąstau apie tam tikrą žmogų ir žiūriu, kas jam tiktų. Dovana turi būti nuoširdi. Kartais net nereikia jos pirkti, užtenka paties sukurtos dovanėlės, raštelio ar palinkėjimo“, – Žmonės.lt atviravo Jonas Nainys.
