Modelių agentūros „Image Group“ bendrasavininkė Meda Jonaitytė (36) vaikystėje Kalėdų nešvęsdavo – kartu su šeima susėsdavo pavalgyti simboliškos Kūčių vakarienės, vėliau susirinkdavo pasitikti Naujųjų. Nors šventes Meda, pamena, sutikdavo kukliai, vaikiški prisiminimai jai vis dar kelia juoką.
„Atsimenu, kad namuose rengdavome Kūčių vakarienes – tylias ir ramias. Kalėdos sutampa su mano mamytės gimtadieniu, o tais laikais jos ir taip nebuvo švenčiamos. Vėliau laukdavo Naujųjų metų šventė, tačiau ir ją paminėdavome simboliškai“, – prisiminė Meda Jonaitytė.
Mano vaikiškoje galvoje gimė istorija, kad tame maiše jau sudėtos visos dovanos, tačiau kol neateina šventė, dovanos būna labai mažos. O per Naujuosius jos padidėja ir „išlenda“ iš maišo.
Be naujametinės šventės, žinoma, neapsieidavo ir darželis – čia vaikai vaidindavo mini spektakliuose, o į svečius ateidavo Senelis Šaltis. Tiesa, viena tokia šventė darželyje M.Jonaitytei paliko nuoskaudą.
„Visą laiką darželyje svajojau būti Snieguole, tačiau ja tapti man taip ir neteko – gaudavau keistus vaidmenis. Esu buvusi darželio šventinio renginio vedėja, o vienais metais, kai jau tikrai tikėjausi galų gale tapti Snieguole, man liepė būti eglute. Tai – didžioji mano vaikystės drama“, – dabar juokiasi vaikystėje dėl to liūdėjusi M.Jonaitytė.
Su portalo Žmonės.lt skaitytojais moteris dalijasi 1983-ųjų fotografija, kurioje ir matyti, kaip 6-metė M.Jonaitytė įkūnijo eglutę.
„Šioje nuotraukoje aš – baisiai nelaiminga, nes esu eglutė. Stoviu šalia Senio Šalčio ir esu labai lūdno veido“, – komentuoja Meda.
Šventinius kostiumus vaikams parūpindavo pats darželis: „Tačiau dažniausiai jie būdavo apiplyšę – mama turėdavo restauruoti.“
Meda prisimena ir daugiau nuotaikingų dalykų, susijusių su šia švente.
„Namuose po eglute kasmet stovėdavo tokia Senio Šalčio figūrėlė. Rankoje tas senis laikė maišą iš popieriaus. Mano vaikiškoje galvoje gimė istorija, kad tame maiše jau sudėtos visos dovanos, tačiau kol neateina šventė, dovanos būna labai mažos. Tik per Naujuosius metus jos padidėja ir „išlenda“ iš maišo“, – prisiminė Meda.
M.Jonaitytės minėto maišo dalia buvo nekokia: „Tą maišą nuolat čiupinėdavau – norėdavau užčiuopti, ką gi man atneš dovanų. Per kelerius metus tas maišas tapo tiesiog popieriniu skuteliu – pati perdariau jį iš naujo, nes norėjau turėti gražų vaikišką prisiminimą.“
Paklausta apie gražiausias dovanas, M.Jonaitytė tikino prabėgus vaikystei jau neatsimenanti, kuo dosnus buvo tas Senelis Šaltis. „Nepamenu, kad būčiau nusivylusi dėl nepatikusios dovanos. Tiesa, pati geriausia dovana man buvo vėžimėlis lėlei. Tačiau, kiek pamenu, ji buvo padovanota ne Naujųjų proga, o gimtadienio“, – svarstė Meda.
Šiais metais Kalėdas moteris ketina atšvęsti drauge su artimiausiais žmonėmis: „Mano mama ir tėtis negyvena kartu, tad Kūčias aš ir dukra Gertrūda paminėsime su mama. Stengsimės atvažiuoti anksčiau, padėti pasiruošti vakarienei. Vėliau aplankysime ir mano tėtį, galbūt susitiksime su draugais. Man prasmingiausios atrodo Kūčios, o vėliau – linksmybės, pasisėdėjimai kartu.“
