Nieko nebestebina, kad pastarieji metai daugeliui tapo atradimų ir iš naujo atgimusių talentų laikotarpiu. Prie šių žmonių rato prisijungė ir Remigijus Žiogas, kuriam, kaip ir kitiems renginių vedėjams, netikėtai užgriuvęs karantinas tapo tikru iššūkiu.
Todėl jis greitai pradėjo dėliotis planą, kaip tokiu atveju galėtų užsidirbti papildomai. Taip prie sąrašo, kuriame puikuojasi televiziniai projektai, renginių organizavimas ir vedimas, prisidėjo ir verslo idėja studentavimo laikais tapytus paveikslus perkelti ant drabužių.
-
Prisimintas hobis Augustei netikėtai atnešė ir uždarbį: „Negaliu dainuoti – pradėjau tapyti“
-
Aktorius D.Breivė paveikslus ir filmų plakatus kuria iš sapnų: pradėjo pardavinėti, svajoja apie parodą
-
Monika Liu ne tik dainuoja, bet ir lituoja: į sceną lipa su žaizdomis ant pirštų
-
Lina Vidmantė prisiminė vaikystėje užgimusį talentą: tarp darbų – „Måneskin“ lyderis
Įdomu, kada apskritai jis paėmė į rankas teptuką? Pasirodo, vos šešerių, o žinias gilino studijuodamas dailę ir tapybą Klaipėdos universitete 2004 metais bei Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, kurioje įgijo dizaino interjero apipavidalintojo specialybę.
Tapybos pagrindų Remigijų mokė žinomas tapytojas Danas Andriulionis. Tokiu būdu, žingsnelis po žingsnelio, jis nutapė apie 15 paveikslų, kurie nugulė jo namuose, bendrabutyje, kuriame studijavo, pas tėvus ir galiausiai netgi buvo eksponuojami 2006 metais surengtoje personalinėje parodoje.
Tačiau netrukus visi R.Žiogo darbai tapo tik gražiai įrėmintu prisiminimu, nes vyras nusprendė pasukti visiškai priešinga kryptimi ir imtis renginių organizavimo bei vedimo.
„Teko tapymą truputį į šoną atidėti. Bet jį iš naujo prisiminiau organizuoto verslo projekto „Švyturys“ metu, kuriame Dano Andriulionio žmona jo darbus perkeldavo ant kuprinių. Pagalvojau, kad ir aš galiu savo darbus perkelti.
Ir su dizainere Aušra Pocevičiūte perkėlėme ant rūbų. Išėjo, kas išėjo. Dabar irgi ieškau dizainerės ar kitų tai išmanančių žmonių, kurie norėtų prisidėti prie mano projekto“, – apie idėjos gimimą pasakoja R.Žiogas.
Savo ir dizainerės pirmaisiais darbo rezultatais renginių vedėjas pasidalijo socialinių tinklų paskyrose. Netrukus vyras sulaukė ne tik artimiausių bičiulių komplimentų, bet ir klausimų – kaip įsigyti šiuos drabužius?
„Prašo pižamų, nes norėtų kolekcijos sau ir savo šeimai. Turbūt domisi, nes jie yra kitokie – ne pilki, o pakankamai drąsūs ir ryškūs. Ir tas tapybos darbas „Kambarys 111“, kurį perkėlėme ant drabužių, atspindi mano bendrabučio laikų gyvenimą. Juk čia nėra tik spalva ar ženkliukas, o vaikščiojantis menas, visas paveikslas ant tavęs“, – tikina jis.
Remigijus savo marškinius sumanė demonstruoti ir televizijos ekrane. Ir nors kol kas su jais viešai nepasirodė, tačiau tikina, kad ties reklamos sritimi ir palaikymu turi ir šeimos užnugarį. Štai jo marškinių modeliu tapo krikšto sūnus, o žmona – kritikė.
„Dukrai 12 metų ir ji socialiniuose tinkluose paskendusi, o mažamečiai vaikai gyvena savo pasaulyje ir jiems 100 metų. Tuo metu žmona sako, kad įdomiai, bet kažkur reikėtų ryškiau padaryti. Jos manymu, ne viskas iki galo padaryta, pavyzdžiui, šortai be ryšio išėjo.
Išsakė tokių pastabų. Ir man pačiam ta mintis įdomi, nes iš tikrųjų dažnai darbais galima mėgautis tik tais, kurie pakabinti, o čia tiesiog pats esi vaikščiojantis kūrinys“, – pastebi jis.
R.Žiogas tikisi, kad atsiras ir žmonių, kurie galėtų imtis jo viso projekto, nes jis pats sukasi nesibaigiančiame darbų maratone. Tai televizijoje filmavimuose dalyvauja, tai savo įmonės ir šeimos reikalais užsiima.
„Mano galvoje tikrai verda, kunkuliuoja mintys. Turiu daug projektų, todėl matau, kad nebespėju. O čia pasigaminau, ištransliavau ir išsileidau. Dabar pagalvojau, kas bus pirmas, kuris norės su manimi kibti į darbas ir priimti sprendimus šioje kelionėje?“ – į būsimą verslo partnerį kreipiasi R.Žiogas.
Pasiteiravus, ar po tokios ilgos pertraukas buvo į rankas vėl paėmęs teptuką, Remigijus pripažįsta, kad kol kas šiam žingsniui neprisiruošia.
„Čia kai ateini šokti nuo lieptelio – visi šokinėja, o aš laukiu kažko. Todėl esu tokiame laukime. Man patinka pirkti kitų darbus, bet pats paimti į rankas teptuko dar neprisiruošiu. Kažkada vėl žengsiu tą žingsnį ir vėl grįšiu prie to“, – viliasi jis.
O tuo metu, R.Žiogas jis ruošiasi ir vėl tapyti paveikslus, jis kurpia dar ir kitas idėjas. Pavyzdžiui, galvoje sukasi mintis apie knygą, kurią pradėjo generuoti po magistrinio darbo. Tačiau jis nori likti užtikrintu ir viską atidžiai iš naujo peržiūrėti.
„Gal ką nors ne taip parašiau, gal kažko trūksta. Norisi, kad išeitų tokia edukacinė knyga, jog ji tikrai patiktų renginių srities žmonėms. O tas paveikslas, kuris svetainėje pakabintas, tikrai turi kažkokią prasmę nešti.
Vėlgi dabar nežinau, kur visa ši idėja mane nuneš. Karantinas tikrai smegenims davė saugiklį, kad, Žiogai, matai – turi būti ne tik renginių vedimas, nes kai jo nėra, tai reikia galvoti ir dėl kitų pajamų“, – 15min apie karantino nulemtas idėjas kalbėjo R.Žiogas.
