Ši istorija – neišgalvota, tokią gyvenimo karuselę išgyveno lietuvis Viktoras (40). Baimė, gėda, pyktis, liūdesys – šios emocijos jam puikiai pažįstamos. Ir nors šiandien Viktoro veidą puošia plati šypsena, dėl tos laimės ir vidinės ramybės, kaip pats sako, teko perbristi nemažai klampaus purvo.
Prisipažinti, kad esi gėjus, ir pripažinti tai garsiai jam buvo gyvenimo iššūkis. „Viskas prasidėjo paauglystėje... Jau tuomet supratau, kad esu kitoks. Tačiau visuomet bijojau atsiskleisti, bijojau, kad kas nors apie tai sužinos, slėpiausi, galvojau, kad niekam nepasakosiu, ir taip numirsiu su savo paslaptimi“, – 15min prisipažino Viktoras.
Tačiau, kaip sakoma, nuo savęs nepabėgsi – vieną dieną Viktoras suprato, kad turi pradėti keistis, kad nori gyventi taip, kaip sako širdis.
Dar interviu pradžioje Viktoras kelis kartus pabrėžė – atviram pokalbiui jis ryžtasi vildamasis, kad visuomenė Lietuvoje laikui bėgant tolerantiškiau priims homoseksualus, kad šie galės drąsiau kalbėti ir nesigėdyti savo lytinės orientacijos, „kad Lietuva būtų be patyčių, kad visi būtume tolerantiški vienas kitam. Nesvarbu, kokios tavo pažiūros, tavo socialine padėtis ar religija. Nesvarbu, kas tu esi... Mes esame žmonės“.
Nesvarbu, kokios tavo pažiūros, tavo socialine padėtis ar religija. Nesvarbu, kas tu esi... Mes esame žmonės.
„Tiesiog noriu, kad vieną dieną Lietuva pasikeistų, noriu, kad būtume suprasti, noriu, kad turėtume tas pačias socialines garantijas, taip kaip Nyderlanduose. Negaliu pamiršti šių žodžių, kuriuos gegužės mėnesį pasakė popiežius Pranciškus – Dievas tave sukūrė tokį ir myli tave tokį, koks tu esi. Man taip pat nesvarbu, koks tu bebūtum, aš myliu tave. Būk laimingas, toks koks tu esi“, – 15min pasakojo Viktoras.
Su dabartiniu savo vyru Denniu (43) jis susipažino 2013 metais, internetinėje pažinčių svetainėje. Viktoras pasakoja, kad specialiai partnerio neieškojo, tuomet, išvykęs užsidirbti į Nyderlandus, jis tiesiog nusprendė susirasti ten bendraminčių. Tačiau draugiškas bendravimas netruko išsirutulioti į rimtesnius jausmus – Viktoras ir Dennis netruko vienas kitą įsimylėti.
„Į Nyderlandus pirmą kartą išvažiavau 2011 metais. Tuomet gyvenau Lietuvoje, turėjau žmoną, du vaikus, tačiau šeimos pajamos nebuvo didelės, turėjome paskolų, todėl pagalvojau – reikia išvykti užsidirbti, padirbėsiu ir netrukus sugrįšiu“, – pasakojo Viktoras.
Tuomet jis į prestižinius darbus nesitaikė – dirbo ir su atliekų mašinomis, vėliau – palečių gamyboje, lengva nebuvo, tačiau didesnis atlyginimas viliojo nepasiduoti ir kabintis į gyvenimą ieškant vis geresnės vietos.
Taip gyvenant tarp Lietuvos ir Nyderlandų prabėgo porą metų. Darbai įtraukė, tačiau svetimoje šalyje Viktoras jautėsi vienišas, be draugų.
„Nuoširdžiai – tuomet minčių apie jokius kitus santykius nebuvo, norėjau tik rasti draugų, bendraminčių. Bet viskas susidėliojo kiek kitaip. Dennis tuomet buvo vedęs kitą vyrą, mes visi trys susidraugavome, kartu leisdavom laiką. Su Denniu ir į Lietuvą buvome atvažiavę“, – pasakojo jis.
O jau tuomet viskas ėmė rutuliotis žaibo greičiu: Dennis jau tada, po 20 metų praleistų kartu, nekaip sutarė su tuometiniu savo vyru. Jie buvo daugiau draugai nei šeima. Viktoras vis daugiau laiko praleisdavo su Denniu, o vėliau abu pajautė, kad kažkas tarp jų užsimezgė, kad vienas kitam pamažu tampa neabejingi.
Viktoras tuo metu vis dar buvo vedęs, bet jausmas, kad ne tą žmogų, jį draskė vis labiau – vis labiau į Dennį jis ėmė žiūrėti kaip į partnerį, kaip į gyvenimo vyrą.
„Tuomet žmona jau žinojo, kad Dennis ir jo tuometinis vyras – gėjai, jai tas nepatiko, spyriojosi, kad aš su jais draugauju, tačiau nuraminau ją, kad nieko čia tokio. Vis dėlto laikui bėgant nusprendžiau, kad viskas – turiu prisipažinti, kad esu toks, koks esu“, – prisiminė Viktoras.
Atėjo išpažinties šeimai metas
Nors apie tai, kad jis – kitokios seksualinės orientacijos, žmonai pranešė prieš penkerius metus, tos akimirkos, kai jai tai ištarė, sako nepamiršiantis visą gyvenimą.
Buvo labai sunku. Daug ašarų, daug skausmo, klausimų daug, bet esu ir būsiu jai visą gyvenimą dėkingas už supratingumą.
„Jai buvo šokas. Ir aš ją suprantu – o kaip kitaip tokioje situacijoje reaguoti? Buvo labai sunku. Daug ašarų, daug skausmo, klausimų daug, bet esu ir būsiu jai visą gyvenimą dėkingas už supratingumą. Labai nenorėjau jos skaudinti, man pačiam labai skaudėjo, bet supratau, kad turiu prisipažinti“, – pasakojo jis.
Skaudančia ir baimės būti pasmerktam pilna širdimi apie tai Viktoras pasakė ir savo dviem paaugliams sūnums (vieną Viktoras turi iš ankstesnių santykių, – Red.). Tiesa, susikaupti šiam žingsniui prireikė dar kelių dienų.
„Jiems paaiškinau situaciją, nors jau supratau, kad jie kažką įtaria, nes žmona visą tą laiką buvo be galo liūdna. Netrukus turėjau išvykti į Nyderlandus, todėl prieš išvykdamas nusprendžiau pasakyti. Labai baiminausi, nežinojau, kokia reakcija bus. Tačiau kai pasakiau, abu vaikai susigėdo, taip lyg susijuokė, tačiau pasakė – oo, gerai, tėti, čia tavo reikalas, net pajuokavo, kad dabar turės kur atvažiuoti į svečius Olandijoje“, – sakė Viktoras.
Dabar jo vyresnėlis sūnus taip pat išvyko užsidirbti į Nyderlandus, kartu su širdies drauge apsigyveno bute, esančiame netoli Viktoro ir Dennio namų.
„Vyresnėlis yra iš tų mačo vyrų, tačiau jis priima mane tokį, koks esu, sako – aš myliu ir tave, ir Dennį. Puikiai sutariame. Jis tik prašo nedėti kartu nuotraukų į feisbuką – sako, mane Lietuvoje pirštais užbadys. Nors jo geriausi draugai žino apie mano santykius, visi labai tolerantiški. Jaunėlis sūnus dar vis mokosi Lietuvoje. Jis taip pat dažnai atvyksta atostogauti pas mus. Kartais su mama ar seneliu. Visi kartu dažnai vykstame atostogų į tolimesnes šalis, tokias, kaip JAV – Niujorką arba mūsų pamėgtą Floridos valstiją“, – pasakojo Viktoras.
Drąsos prisipažinti apie savo orientaciją Viktorui prireikė ir kalbant su tėčiu. To pabijojęs, net negalėjo prisipažinti žiūrėdamas jam į akis, paskambino telefonu tik tuomet, kai vėl išvyko į Nyderlandus.
„Manęs nepaleido mintis, kad visus labai įskaudinsiu, o to labai nenorėjau. Man labai brangūs visi mano artimieji... Tėčiui neišdrįsau pasakyti gyvai, todėl sykį susikaupęs paskambinau telefonu ir pasakau, yra taip ir taip. Tuomet jis giliai įkvėpė, lyg pasimetė, akimirką patylėjo. Aš net išsigandau, kad širdis sustreikavo, o jis man pagalvojęs sako – na, yra kaip yra. Paklausė, ar tai vienas iš tų mano olandų draugų, su kuriais buvau atvykęs į Lietuvą. Sakau, taip. Daug po to kalbėjomės, nebuvo lengva, tačiau greitai viskas aprimo, tėtis su Denniu dabar geri draugai, jis jam kaip vaikas, kaip dar vienas sūnus“, – kalbėjo Viktoras.
Šiandien su Denniu gražiai bendrauja visi Viktorui brangūs žmonės. Šiltus santykius su juo palaiko ir Viktoro buvusi žmona. „Mano šeimos nariai visuomet buvo tolerantiški, labiau bijojau kolegų reakcijos. Aišku, buvo visko, bet geriausi draugai liko su manimi ir tai labai vertinu“, – sakė jis.
Apie tai, kad jis kitos orientacijos, niekam niekada nesakė. Dar mokykloje Viktoras atsimena, kad atkreipdavo dėmesį į vaikinus, taip, kaip jo bendraamžės merginos. Tačiau į jokius artimesnius santykius su savo lyties atstovu jis nesileido, priešingai – draugavo su keliomis merginomis.
„Man visuomet buvo smagu su merginomis bendrauti, jų dėmesio netrūko. Nors gėjai ir taip labiau su merginomis bendrauja, jos dažnai būna geriausios jų draugės. Aš tuomet kažkaip įsiliejau į moteriškas kompanijas. Stengiausi neparodyti savo tikrųjų jausmų, visuomet vijau visus jausmus tolyn, kad ne, ne... Sakiau sau, kad nepradėsiu jokių santykių su vyru, nieko neieškosiu – jūs pagalvokite, tai buvo laikai iškart po Nepriklausomybės... Nežinau, kas tada su manim būtų buvę“, – pasakojo Viktoras.
Vestuvės – lyg priedanga
Viktoras manė, kad vestuvės, kaip pats sako, jam buvo tarsi priedanga. O kai vedė – viskas lyg savaime užsimiršo.
„Nors kai vedžiau, viskas užsimiršo, iš tiesų nebenorėjau galvoti apie tai, svarsčiau, kad taip ir gyvensiu, kol numirsiu“, – sakė jis.
Viena, ką tuomet jautė – kad kaip vyras savo žmonai buvo kiek per šaltas. Ir nors jiedu sutarė gerai, fizinė trauka buvo silpnesnė. Priešingai, nei dabar – su Denniu.
„Visuomet pasvajodavau, jei pamatydavau gražų vyrą, pagalvodavau, koks jis patrauklus. Tačiau ieškant santykių negaliu sakyti, kad man reikėjo sekso. Man daug svarbesnis buvo supratimas, meilė. O dabar... dabar esu labai laimingas“, – šypsosi Viktoras.
Išsiskyręs su tuometine žmona, 2016 metais Viktoras susituokė su Denniu. Vestuvių ceremonija vyko Nyderlanduose, jose dalyvavo artimiausi draugai, kolegos, buvo atvykusi ir Viktoro giminaitė su vyru. Vėliau šventę pora paminėjo ir Lietuvoje. Vilniuje, dangoraižio viršutiniame aukšte susirinko artimiausi šeimos nariai, jo vaikai, taip pat buvusi žmona, jos giminaičiai ir bendri draugai. Keletas draugų atvyko iš Vokietijos ir Danijos. Buvo nuostabu, prisimena Viktoras, abi šventės nepakartojamos...
Tėtis1 ir tėtis2
„Anksčiau, kai gyvenau su moterimi, buvau labiau atsakingas už vyriškus darbus, žmona – už moteriškus. Dabar visas pareigas dalijamės drauge: jei Dennis siurbia grindis, aš plaunu vonią, kartu gaminame maistą“, – pasakoja Viktoras.
Jiedu sako anksčiau pasvarstę ir apie vaikus, tačiau vėliau abu nusprendė, kad savo tėvišką dėmesį skirs Viktoro atžaloms. Jo vaikams dabar jie yra tėtis1 ir tėtis2.
Drauge pora atrado bendrų pomėgių, jie kartu daug keliauja, jei pavyksta – ištrūksta kur kelioms dienoms ir su Viktoro vaikais.
Viktoras laikui bėgant pramoko olandų kalbos, dabar su Denniu kalba olandiškai. Nors ateityje pora galvoja apie gyvenimą Vilniuje. „Man Vilniuje labai patinka, norėčiau čia nusipirkti butą. O dabar atvykstam čia kokius tris kartus per metus, pripratome prie Nyderlandų“, – sakė jis.
Viktoras viliasi, kad lietuviai laikui bėgant taps vis labiau tolerantiškesni ir nesmerks tų, kurie pasirenka kitokį kelią įvairiose srityse.
„Kiekvienas žmogus pirmiausia yra asmenybė, nepriklausomai nuo orientacijos. Išgyvenau sunkų laikotarpį, bet šiandien esu laimingas. Ir jei kas klaustų, ką norėčiau gyvenime keisti, sakyčiau, kad nieko nekeisčiau. Esu laimingas, kad turiu tolerantišką šeimą, buvusią žmoną. Esu be galo jai dėkingas – kiek aš iš jos išmokau! Vaikai man apskritai didžiausia dovana... Myliu visus ir nenoriu nieko ištrinti iš savo gyvenimo. Tiesiog noriu būti savimi“, – sakė Viktoras.
Daugiau nuotraukų:
