Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2023 02 19 /2023 11 27

Su sunkia liga kovojusi Dalia Teišerskytė: „Tikiu savo genties stiprybe“

Pirmadienį pranešta skaudi žinia – mirė poetė, verslininkė, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėja Dalia Teišerskytė. Čia siūlome perskaityti šių metų pavasarį skelbtą interviu su ja. „Kvaila būtų galvoti apie tai, ko nebegali pakeisti. Kita vertus, gal pakeitus dar kvailiau viskas išeitų... Galvoje makaluojasi įvairūs planai, tekstai, užduotys, svajonės apie pavasarį ir stiprią sveikatą, kurios reikia ne tik man, bet ir visiems mano artimiesiems, mano daržui, sodui, gal net ilgai romantiškai kelionei...“ – atsigręžusi sakė D.Teišerskytė.

- Kaip sugebate išlaikyti dvasios stiprybę ir nenuleisti rankų?

- Vaje... Nesu stojiška. Tik vaidinu tokią. Būna visko: ir skausmo, ir nevilties, ir pasiutimo. Bet žinau, kad daug kas priklauso nuo mano tikėjimo ir pasitikėjimo, nuo valios ir prigimties, nuo užkoduoto likimo, su kuriuo bandau susitarti gražiuoju.

Suprantu situaciją, nieko nekaltinu, ant nieko nepykstu, tikiu savo genties stiprybe ir gydytojais. Kai tik galiu, visur dalyvauju, važinėju po Lietuvą, pristatau savo naują knygą ir kompaktinių plokštelių albumą, pasisemiu teigiamos energijos iš nuostabių žmonių, ir vėl viskas gerai.

VIDEO: Lietuva neteko poetės Dalios Teišerskytės: „Lietuvai ji davė labai daug“

- Jūsų gyvenimo istorija, patirti įvykiai verti storo romano ar rimtų memuarų. Šeimą išdraskė tremtis: tėvą pirmą išvežė į Taišeto lagerį, netrukus jis ten žuvo. Paskui ištrėmė mamą, vyresnį brolį ir seserį... Kaip augote jūs?

- Daug apie tą mano „legendinį“ gyvenimą yra parašyta knygoje „Ir aš ten buvau“. Paskyriau ją savo tėvams. Tarsi paminklėlį jiems pastačiau. Mama buvo mokytoja, jos geriausia draugė – generolo Jono Žemaičio sesuo. Dvi gražuolės Kotrynos, bajoraitės, į kurių vakarėlius suvažiuodavo net Kauno rašytojai... Viena iškeliavo į Komiją, kita – į Sibirą. Išgyveno pragarus.

Mamą ir vyresnėlius – brolį ir sesę, suėmė mokykloje, o mes, trys mažiai, per stebuklą likome dvarelyje. Kiek mes ten buvome vieni, neprisimenu, nes man buvo vos treji metukai. Po kurio laiko mus į Kretingą pasiėmė mamos sesuo ir brolis. Ten mažutėliame namelyje gyvenome šešerius metus. Teta buvo labai griežta, dėdė – geraširdis storulis senbernis, užstodavo, nors pats bijojo griežtosios Kazytės.

- Po varginančio skyrybų proceso ir turto dalijimo, persikėlus į naujus namus atrodė, kad dabar galima tik džiaugtis ir ramiai gyventi. Staiga – liga. „Už ką? Kodėl?“ – turbūt tai vieninteliai klausimai, kurie suktųsi dažno galvoje.

- Niekada neklausiau savęs, kodėl man teko tokia bėda. Džiaugiuosi, kad taip atsitiko man, o ne mano vaikams ar vaikaičiams. Gal man lemta išpirkti giminės karmą?

Nei skyrybos, nei dalybos džiaugsmo nesuteikia. Tai buvo žiauriai neteisinga, neoru, skausminga, gėdinga...

- Visas interviu – naujausiame „Legendų“ numeryje. Žmonės.lt prenumeratoriai žurnalą „Legendos“ gali skaityti ČIA.

Žurnale taip pat skaitykite:

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais