Su Simona kalbamės apie pirmąjį jos augintinį, požiūrį į gyvūnų priežiūrą ir jų kilmę bei labdaringą šunų parodą „BIGBANK Match Show“, kurioje ji ateinantį sekmadienį ketina teisėjauti.
Simona, ar simpatizuojate konkrečiai šunų veislei ar jums svarbiau gyvūno charakteris?
Man patinka visi. Tiesą sakant, negaliu praeiti nei pro vieną šunį, jie man visi kuo nors įspūdingi. Kalbant apie šunų veisles, mane labiausiai žavi labradorai, auksaspalviai retriveriai ir, žinoma, Maltos bišonai.
Kada įsigijote pirmąjį augintinį? Kokį auginate dabar?
Pirmąjį savo augintinį, auksaspalvį retriverį, netikėtai įsigijome kartu su Jonu. Tai buvo prieš 7 metus. Šuniuką laikiusi šeima norėjo jį užmigdyti, mums jo labai pagailo, todėl pasiėmėme auginti patys. Pas mus jis gyveno vienerius metus, bet persikraustėme į kitą butą, kuriame jam tiesiog būtų neužtekę vietos, todėl suradome jam naujus šeimininkus Alytuje. Jis ir dabar ten gyvena, bet vis dar atpažįsta mūsų balsus. Kitą augintinį įsigijome lygiai prieš 5 metus – Maltos bišonų kalytę, kurią pavadinome Nainyte. Dabar auginame jau tris šios veislės šuniukus.
Ar bėgant laikui pasikeitė jūsų požiūris į šuns priežiūrą?
Manau, rūpinimasis ir auginimas priklauso nuo paties gyvūno. Jie visi labai skirtingi, todėl ir jų priežiūra skiriasi. Du mūsų šuniukai be dokumentų, o vienas – su. Pirmuosius du kerpame labai trumpai, todėl jų kailį prižiūrėti lengva, bet Nunu reikalauja labai daug priežiūros ir dėmesio.
Sakoma, kad yra kelių rūšių šunų šeimininkai. Vieni į juos žiūri praktiškai: vežasi į medžioklę, pratina saugoti namus, kiti priima kaip šeimos narį, o treti įsigyja dėl to, kad jaučiasi vieniši. Prie kokių šeimininkų priskirtumėte save?
Mes savo šuniukus pirkome ne dėl saugumo. Jei įsibrautų vagys, jie ir patys parodytų, kur kokie daiktai sudėti. Jie yra mūsų šeimos nariai, mūsų vaikai. Mes juos taip ir vadiname.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Simona ir Jonas Nainiai su augintiniu |
Jei ne paslaptis, kokiais malonumais lepinate savo augintinį? Ar skiriate lėšų jo apdarams, šukuosenai, gal teko lankytis šunų viešbutyje?
Teko, bet labai trumpam, tik kelioms valandoms. Mūsų draugai labai myli visus mūsų augintinius, todėl mielai pasisiūlo juos pagloboti, kol esame išvykę. Jei keliaujame kur nors savaitgaliui, renkamės vietas, kuriose galėtume apsistoti su savo keturkojais, nes jų palikti nesinori. Lepiname savo bišonus kaip tik galime: turime ir iš parduotuvių pirktų drabužėlių, ir mano pačios siūtų, reguliariai atnaujiname pavadėlius, perkame kailio priežiūros priemones, skanėstus, žaislus.
Yra susidariusi nuomonė, jog ne veisliniai šunys sunkiau dresuojami, sukelia namuose daugiau netvarkos. Kokia jūsų nuomonė?
Šuniukai be dokumentų yra dar protingesni, tuo įsitikinau savo kailiu. Mūsų mergaitė dokumentų neturi, bet yra pati protingiausi iš visų trijų šunų. Tuo tarpu jauniausias, kuris turi dokumentus, yra be proto išdykęs – pavyzdžiui, neseniai namuose nuplėšė visus tapetus.
Ar įmanoma pakeisti tokį visuomenės nusistatymą prieš neveislinius šuniukus?
Nemanau, kad būtina keisti žmonių nuomonę apie tai. Jei žmogus nori su savo augintiniu dalyvauti parodose, tuomet jam veislinis šuo tinka labiau. Bet išdresiruoti galima visus keturkojus, tik reikia jiems skirti laiko, kantrybės.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Simona Nainė ir jos augintiniai |
Ar pačiai teko dalyvauti šunų parodose su savo augintiniu? Jei taip, kokiais titulais galite pasididžiuoti?
Ne, patys dar nei karto nedalyvavome parodoje, nes mūsų mažylis, kuris turi dokumentus, dar yra labai jaunas. Tačiau spalio 13 d., kai vyks „BIGBANK Match Show“ paroda, žadame ateiti kartu su juo ir supažindinti su tokių renginių atmosfera. Pažiūrėsime, kaip jis reaguos į žmones, į kitus šunis.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Simona Nainė ir jos augintiniai |
Užsiminėte apie ateinantį savaitgalį vyksiančią „BIGBANK Match Show“ šunų parodą, gal galite papasakoti, kuo ji skiriasi nuo kitų tokio pobūdžio renginių, ir kodėl sutikote joje teisėjauti?
Man patinka mintis, kad parodoje gali dalyvauti visi šunys: tiek veisliniai, tiek neveisliniai. Šiame renginyje teisėjavau ir praeitais metais. Tuomet laimėjo labai paklusnus ir protingas, tačiau neveislinis šuo. Pati turiu tris augintinius ir žinau, kaip šeimininkai juos myli ir nori pasididžiuoti, o, jei mano dalyvavimas gali kažkam padaryti gera, visada stengiuosi prisidėti. Šiais metais su entuziazmu sutikau teisėjauti, nes man ne tik patinka parodos idėja, bet ir tikslas, kuriam renkamos lėšos – edukaciniams vaikų užsiėmimams su šunimis finansuoti.
Kaip manote, kodėl svarbu nuo pat vaikystės vaikus pratinti bendrauti su gyvūnais? Kuo naudingas toks ryšys?
Bendravimas su šunimis skatina vaikų atsakomybės jausmą. Žinau tai iš patirties, nes mano sesers sūnelis turėjo šuniuką, kurį pats išvesdavo pasivaikščioti, dėl kurio žinojo, kad į namus turi grįžti laiku. Šuo vaikams – ir draugas, ir mokytojas.
Kaip manote, jeigu vaikai būtų pratinami bendrauti su šunimis nuo vaikystės, galbūt Lietuvoje būtų mažiau atvejų, kai šunys išmetami iš namų, žalojami ir pan.?
Manau, kad tai tikrai padėtų, bet labiausiai tai priklauso nuo suaugusiųjų. Vaikai stebi tėvus ir ima iš jų pavyzdį. Jei tėvai gražiai rūpinasi šunimi, taip elgsis ir vaikai. Man sunku kalbėti šia tema – negaliu suvokti, kaip galima negydyti sužeistos katės ar šuns, jau nekalbant apie žiaurų elgesį su gyvūnais. Toks elgesys parodo, kad žmogus yra visiškai bejausmis ir beširdis. Tikiuosi, kad tokių užsiėmimai ir renginiai padės pamažu išgyvendinti požiūrį, jog šuo yra tik nuo žmogaus priklausantis gyvūnas, su kuriuo galima elgtis taip, kaip nori.
Interviu paruošė šunų parodos „BIGBANK Match Show“ organizatoriai.
