„Svečiavausi pas tėvus Alytaus rajone. Kadangi oras buvo puikus, nusprendžiau išeiti pasivaikščioti, bet vietoj ramios popietės parke likusią dienos dalį praleidau ligoninėje“, – pasakojo mergina.
„Netoli namų prie manęs pribėgo, atrodė, draugiškas dobermanas, o kadangi aš dievinu gyvūnus, susigundžiau tą „mielą“ padarėlį paglostyti. Tačiau jo reakcija į mano ištiestą ranką buvo labai netikėta. Kadangi nesu labai aukšta, šuo šoktelėjo ir dantimis griebė už kaklo. Tą akimirką net nesupratau, kas dedasi, pargriuvau ir bandžiau visaip apsiginti. Maniau, kad man perkąs gerklę“, – nemaloniais įspūdžiais dalijosi dainininkė.
„Laimė, iš kažkur pribėgo turbūt šuns šeimininkas ir jį nuo manęs atplėšė. Net nepaklausęs, ar man reikia kokios pagalbos, dingo. Iš to išgąsčio nejutau jokio skausmo, atrodė, kad nelabai smarkiai esu sužalota. Atsistojau, parėjau namo ir tik pažiūrėjusi į veidrodį supratau, kad teks važiuoti į ligoninę, nes kakle ir prie žandikaulio buvo dvi gilios žaizdos“, – kalbėjo mergina.
„Ligoninėje žaizdas susiuvo ir suklijavo tempiančiais pleistrais, tačiau, kad ir kaip nemėgstu adatų, nuo stabligės ir pasiutligės skiepų išsisukti nepavyko, todėl dabar būsiu pasiutusiai aktyvi, gal net krimstelsiu kokiam gerbėjui“, – sakė humoro jausmo net sunkiomis akimirkomis neprarandanti mergina.
„Mano naivaus pasitikėjimo ir meilės gyvūnams kaina – randas ant kaklo visam gyvenimui. Likimo ironija, kaip tik prieš porą dienų įsigijau šunį, bet tas įvykis mane kaip reikiant išgąsdino, todėl ėmiau svarstyti, ar vis dar noriu šuns draugijos. Ir jei vis dėlto nuspręsiu jį auginti, be priežiūros vieno tikrai nepaliksiu. Nenorėčiau, kad dėl mano šuns kas nors vėliau atsidurtų tokioje situacijoje kaip aš“, – kalbėjo Ina.
