– Būsimų sutuoktinių meilės istorija prasideda nuo pirmojo susitikimo. Kada susipažinote?
– Mes susipažinome gan seniai – prieš kokius šešerius metus. Ji pakvietė mane į „Facebook“ draugus ir aš parašiau – ar mes pažįstami? Pradėjome susirašinėti ir išsiaiškinome, kad buvome susitikę ne vieną kartą, tiesiog bendrų draugų kompanijoje. Taip ir išėjo, kad viskas išsirutuliojo į kitokį bendravimą.
– Ar tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio?
– Galima ir taip sakyti. Mes kartu pradėjome gyventi labai gretai. Praėjo vos kelios dienos po mūsų tokio bendravimo pažinties. Viskas labai greitai įvyko. Pradžioje, sakykim, nieko rimto labai nesitikėjome, bet paskui taip atsitiko, kad vienas kitam patikome.
– Buvote tituluotas Lietuvos superšefu. Gal savo kulinariniais gebėjimais ir sužavėjote būsimą žmoną?
– Žinot, aš galvoju, kad į kiekvienos moters širdį galima pasibelsti per skanų maistą (juokiasi). Manau, tas labai prisidėjo. Kai mes pradėjome bendrauti, per mūsų susitikimus kažką kartu pasigamindavome. Nebent tuo metu mėsos nevalgydavo, tai stengdavausi vegetariškus patiekalus gaminti. Taip ir prisiderinome per visus tuos makaroniukus.
Vestuvių akimirkos – 15min galerijoje:
– Gal savo patiekalais Kamelija pranoksta ir jus patį?
– Ji puikiai kepa kiaušinius saulutės veidu. Ar stebina? Nežinau. Tačiau tikrai arti to, ką darau aš. Ji puikiai verda makaronus, kurie tapo mėgstamiausiu maisteliu. Beje, žmona omletą kepa geriau nei daugelis virėjų (šypsosi).
– Ne vieni santykiai iš pradžių patiria amerikietiškus kalnelius. O kaip buvo pas jus? Ar išgyvenote kokius nors išbandymus?
– Turėjome išbandymų. Daugiausiai tai liečia mano tokį didelį darboholizmo sindromą. Labai daug dirbau, ir dėl to mes turėjome pykčių. Vienu momentu net atskirai gyvenome. Ir čia ne taip seniai buvo. Tačiau visa nesantaika išsisprendė. O taip buvo, nes daugiausiai laiko praleisdavome kartu. Todėl ir mes turėjome tokį etapą.
– Po kurio laiko nusprendėte užmauti ir sužadėtuvių žiedą. Kaip pasipiršote?
– Kartu mes esame jau šešerius metus. Žiedą nusprendžiau uždėti gan senai, prieš kokius dvejus ar trejus metus. Buvau jau anksčiau uždėjęs žiedą, bet mums neišėjo susituokti kitais metais, kaip mes ir planavome. Taip vestuvės nusitęsė. Todėl antrą kartą pasipiršau šią vasarą Nidoje. Aš ten dirbau. Ji pas mane buvo atvažiavusi. Mes anksti ryte atsikėlėme ir ėjome prie jūros. Ant vienkartinio griliuko kepėme krevetes ir ten antrą kartą pasipiršau. Turėjome atnaujintą variantą (juokiasi).
– Prieš pat žengiant į santuokų rūmus, būsimi sutuoktiniai neretai jaudinasi. Ar gąsdino vedybinis gyvenimas?
– Jaudulį tikrai turėjau. Tačiau mes taip seniai gyvename kartu, kad iš esmės nieko labai nekeičia. Čia toks labiau formalumas ir užtikrintumas santykiuose. Dabar dažna pora susižada ir išsiskiria. Todėl per daug tas tikrai negąsdino. Netgi paskutinę naktį, kai vestuvių išvakarėse gaminau tortą, kitą dieną galvojau, kaip viskas bus. Jaudulį jaučiau gal dėl to, kad viskas geriau pasisektų.
– Papasakokite apie savo ir žmonos vestuvinius įvaizdžius. Galbūt už jų slėpėsi garsių dizainerių pavardės?
– Žmonos suknelę gamino serbų dizaineris. Aš vilkėjau „Pako Lorente“ kostiumą ir „Christian Louboutin“ batus. Tačiau susidūrėme su problemomis, kai žmona siuntėsi suknelę – drabužis užstrigo muitinėje. Pradėjome galvoti apie planą B. Sunkiai bendravome su suknelės pardavėju, siuntėju. Galiausiai Lietuvos muitinė visą išsprendė paskutinėmis minutėmis. Buvo likusios dvi valandos iki išsiuntimo ir mes radome visus dokumentus ir galėjome greitai juos įforminti.
– O gal kaip nors išgraviravote vestuvinius žiedus?
– Mes žiedų specialiai negraviravome. Dar turime tokį planą – spalio 10 d. važiuosim į Kauną pasidaryti žiedų tatuiruočių. Darbe nelabai norėčiau nešioti per daug metalinio žieduko, na, ir patogiau. Galų gale, kad jis netrukdytų ir nieko neatsitiktų. O tatuiruotės šiais laikais, bent jau man, labai asmeniška ir gražu. Sugalvojome, kad papildomai prie tų metalinių žiedukų pasidarysime tatuiruotes.
– Smalsu ir apie pačią vestuvių šventę. Kur ji vyko ir galbūt dalį patiekalų pats gaminote?
– Vestuvės buvo gan kuklios. Ceremonija vyko Vilniaus santuokų rūmuose. Po jų vykome pusryčiauti į „Sugamour“ ir vakare apsilankėme „Panamos Food Garden“. Buvome ne dviese, o su artimiausiai 13 žmonių. Vestuvių metu supratau, kad buvo žmonių, kurie daug daugiau jaudinosi nei mes patys. Iš mano antros pusės iš viso jaudulio nesimatė. Viskas mums vyko labai ramiai.
Gal aš pats jaučiai truputį stresą, nes organizavau vakarienę, fotografą, tortą gaminau. Tik neseniai atvėrėme naujo restorano duris, tai nebuvo kada rasti laiko ir vestuvėms. Per parą ieškojo laisvų valandų, kad galėčiau pagaminti tortą. Paskutinę naktį, praktiškai iki 3 val. jį gaminau ir naktį kas 20 min žiūrėjau į telefoną, kad tik nepramiegočiau.
– Bene kiekvieni naujai iškepti sutuoktiniai iškeliauja į povestuvinę kelionę. Ar planuojate kažkur išvykti?
– Mes greičiausiai kelionę perkelsime. Tikėjomės, kad pasidarysime Vilniuje simbolinę šventę ir tada skrisime į kažkokią svečią šalį, tačiau planai pasikeitė. Norėjome grynai tik dviese šventę turėti, kaip paskutiniu metu buvo populiaru.
Bet dėl karantino nusprendėme, kad išskristi dabar neapsimoka. Vienas dalykas, kad ne į visas šalis išskristi galima, o kitas, kad grįžus reikėtų izoliuotis, prarastume labai daug laiko.
