Neseniai nuvilnijo žinia, kad Paryžiaus olimpiadoje Anglijos sporto komentatorius Bobas Ballardas už seksistinį teiginį buvo griežtai nubaustas „Eurosport“ kanalo.
Šeštadienį Australijos plaukikės Mollie O'Callaghan, Shayna Jack, Emma McKeon ir Meg Harris iškovojo olimpinį auksą 4 po 100 m laisvuoju stiliumi estafetėje. Komentuodamas australių pergalę Paryžiuje Bobas Ballardas nukrypo nuo sportinės temos per sportininkių apdovanojimų ceremoniją.
„Gerai, merginos pagaliau baigė. Žinote, kokios tos moterys. Joms reikia pasėdėti, pasidaryti makiažą“, – pasakė „Eurosport“ komentatorius.
Kartu su juo komentavusi plaukimo ekspertė Lizzie Simmonds kolegos komentarą pavadino „skandalingu“. Ji priminė, kad ir vyrai kartais užtrunka.
Sureagavo ir „Eurosport“ kanalas, nušalinęs B.Ballardą nuo olimpinių žaidynių transliacijų.
Tačiau panašu, kad seksistinių frazių toli ieškoti nereikia. Kai kuriems užkliuvo ir Lietuvos komentatoriaus Vytauto Jasučio replika per olimpiados atidarymo transliaciją.
„Turėsime 26 drūtus vyrus ir 24 nuostabiai gražias merginas“, – pristatydamas šiųmečius Lietuvos olimpiečius, sakė jis.
Šie žodžiai supykdė ne vieną.
„TV3 televizija, gal jau pasakykite savo komentatoriams, kad kalbant apie Lietuvos delegaciją nėra ok pristatyti „drūtais vyrais ir gražiomis moterimis“. Vis tik 2024-ieji, šiaip ne taip“, – rašė internautai.
Sureagavo ir Lyčių lygybės ekspertė, organizacijos „Ribologija“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė, kuri apie šią situaciją sutiko pasikalbėti su portalu Žmonės.lt.
Kur išgirdote apie tai, kad Paryžiaus olimpiadoje Lietuvai atstovaus „26 drūti vyrai ir 24 gražios merginos“?
Tuo metu, kai per televiziją buvo rodomas Paryžiaus olimpiados atidarymas, aš buvau kelyje. Grįžusi namo, pamačiau, kad man žmonės prisiuntė žinučių ir ekrano kopijų apie tai, kad olimpinių žaidynių atidarymą komentuojantys vyrai pristatydami 50-ties žmonių lietuvių komandą pasakė frazę, kad Lietuvai šiemet atstovaus „26 drūti vyrai ir 24 nuostabiai gražios merginos“. Žmonės man rašė prašydami atkreipti dėmesį, kad tai – seksizmas. Tie, kurie kreipėsi į mane, piktinosi, kad Lietuvos rinktinę atstovaujančios atletės buvo pristatytos tik kaip „gražios“. Žmonės rašė, kad tai jiems nebepriimtina.
Šioje situacijoje galima pasidžiaugti bent jau tuo, kad žmonės pradeda atpažinti seksizmą ir tokie komentarai jau nebepraslysta pro akis. Juk prieš 5–10 metų greičiausia niekas net nebūtų į tai atkreipęs dėmesio. Tai rodo, kad visuomenėje vyksta pokytis ir visuomenė jau reikalauja tam tikros atskaitomybės.
O ar teisingai pasielgė komentatorius, Lietuvai atstovaujančias sportininkes pavadinęs merginomis, o sportininkus – vyrais?
Šįkart kalbame apie lyčių stereotipus ir moterų nugalinimą. Tame pačiame kontekste moterų, kurioms virš 18 metų, vadinimas merginomis, o vyrų virš 18-os – vyrais, rodo moterų nugalinimą, numažinimą. Arba vaikinai ir merginos, arba vyrai ir moterys. Šiame kontekste galima suprasti ir taip, kad merginos atvažiavo šalia vyrų. Reikėtų suaugusias moteris vadinti moterimis. Bet kuri moteris virš 18 metų turėtų būti vadinama „moterimi“, jokiu būdu ne „mergaite“. O jeigu jau yra merginų, tuomet vyrai turėtų būti vadinami vaikinais. Tokiu atveju kalba turėtų eiti apie jaunimą iki 29 metų. Atrodytų smulkmena, tačiau tai pasakiusiojo požiūrį parodo. Komentatoriui tereikėjo pasakyti statistiką: tiek vyrų, tiek moterų. Tikrai nebūtų komentatorius suklydęs mūsų šalies atstovus pavadinęs sportininkėmis ir sportininkais.
Tačiau „drūtas vyras“ arba „graži moteris“ – lyg ir skamba kaip komplimentas. Kodėl šįkart nuskambėjusi frazė „drūti vyrai ir gražios moterys“ yra vertinama kaip seksizmas?
Tai nėra norma. Yra dalis žmonių, kurie šiuo pasakymu piktinasi, o kita dalis teigia, jog nebėra daugiau apie ką kalbėti, jei kliūva tik tai, kad apie moteris pasakoma „gražios“.
Todėl būtina atskirti du dalykus: viena – kai tai pasakoma kaip komplimentas asmeninėje erdvėje ar draugų tarpe. Visai kas kita, kai apie tai kalbama plačiai auditorijai.Darbo srityje (sportas yra darbas, olimpiadoje dalyvauja profesionalūs atletai ir atletės, kurie dirba neskaičiuodami valandų) tokie komentarai rodo neprofesionalumą. Šiuo atveju pasakymas apie profesionales sportininkes „gražios moterys“ parodo, kad į jas žiūrima kaip į tam tikrus daiktus.
Žinome, kad besiruošdami olimpiadai sportininkai paaukoja labai daug, jie stengiasi dėl savo šalies, tačiau šiuo atveju komentuojamas ne atlečių profesionalumas, pasirengimas o...jų grožis. Atrodo, kad moterys į olimpines žaidynes atvažiuoja tik kaip džiaugsmas žiūrovų akims, o ne dėl savo pasiektų sporto rezultatų. Komentarai apie atlečių grožį, jų plaukų priežiūrą ar manikiūrą tarsi nuima fokusą nuo to, kiek sportininkė įdėjo pastangų, kokie jos nuopelnai. Atlečių seksualizavimas (ne tik Lietuvoje) yra pastebimas. Taip moterys atrodo tarsi pabuvo gražios, palinksmino žiūrovų akis ir išvažiavo.
Dar neteko girdėti, kad kas nors bent vieno iš Aleknų vyrų paklaustų, kaip jie prižiūri savo odą ir ar jie nesusierzina, kad jų plaukai šiek tiek išsitaršo, kai jie nusviedžia diską. Dažniausiai toks sportininkas yra apibūdinamas kaip galingas, stiprus vyras, kuris gerina rekordus.
Tačiau net ir šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė neslepia, kad žino, jog vyrai ateina į šios sporto šakos atstoves pažiūrėti ir dėl jų ilgų kojų. Kaip tai reiktų vertinti?
Labai svarbu, kaip tokia sportininkė jaučiasi, kai žmonės ateina pažiūrėti į jos ilgas kojas. Bet kokiu atveju profesionalus sportas – juodas darbas. Tik žiūrovams tai atrodo kaip pramoga, o sportininkams – labai rimtas dalykas.Jei į lengvaatlečius vyrus ateinama pažiūrėti dėl jų jėgos, o į šuolininkę į aukštį – dėl jos ilgų kojų, tai yra seksualizavimas, kuris prisideda prie sudaiktinimo ir seksualinio priekabiavimo. Juk yra nemažai atvejų, kad priekabiautojas teigia, jog moteris gražiai atrodė, todėl jam sunku buvo susilaikyti.
Nemažai pavyzdžių, kai moterys sportininkės susiduria su seksualiniu priekabiavimu ne tik iš žiūrovų pusės, bet ir treniruočių metu. Turime pavyzdį – JAV gimnastę Simone Biles, kuri inicijavo bylą dėl seksualinio smurto prieš mergaites. Daugkartinei pasaulio ir olimpinei čempionei, visa tai išgyvenusiai, seksualinį priekabiavimą patyrusiai nuo vaikystės, užduodamas klausimas apie tai, ar ji nesijaudina dėl išsitaršiusios šukuosenos. Būtent ji neseniai ir pasakė, kad atvyko čia laimėti žaidynių, o ne galvoti apie savo plaukus.
Bet kokiu atveju sporto „šalutinis poveikis“ – ištreniruotas, gražus kūnas, nesvarbu – vyro ar moters. Nejaugi nevalia grožėtis sportininkais?
Priklausomai nuo to, kokioje aplinkoje tais sportininkų kūnais gėrimasi. Vienas dalykas, kai žmogus pasigėri sportininko ištreniruotu kūnu draugų kompanijoje ir pasižada pats lankyti sporto salę, ir visai kas kita, kai tai nuskamba iš oficialaus olimpinių žaidynių transliuotojo lūpų.
Žaidynes žiūri begalė žmonių. Ir bet kuris iš jų gali pagalvoti apie tai, kokios gražios lietuvių sportininkės. Tačiau tiems žiūrovams, kurie apie tai nepagalvoja, komentatoriai iškart užduoda toną „drūti ir gražios“.
Todėl standartai tiems, kurie komentuoja pasauliniu mastu svarbų renginį, yra visiškai kitokie nei kalbantis draugų tarpe.
Sportininkų grožiu galima džiaugtis, tačiau besidžiaugiant galima prisiminti ir tų žmonių pasiekimus ar įdėtą triūsą. Šiuo konkrečiu atveju buvo akcentuota tik „drūti ir gražios“.
Savaitgalį olimpiadoje varžėsi ir riedlentininkės. TV3 eteryje nuskambėjo frazė, kad šioje rungtyje moterys taip pasistengė, kad kai kurie jų triukai prilygo vyrams. Kaip tai reiktų vertinti?
Galia ir stiprybė ilgą laiką buvo asocijuojama tik su vyrais. Dėl to ir nuskamba tokios frazės, kai norima pagirti moters galią, „kaip ji tai galingai, vyriškai padarė“. Žinoma, kad fizinės moterų ir vyrų galimybės skiriasi. Tačiau posakiai „vyriškas triukas“, „parodė vyrišką klasę“ tarsi nustumia mergaites ir moteris į šoną.
Atrodo, kad mergaitės turi būti gležnos, liaunos ir pan. O jei moteris pasielgia stipriai ar pademonstruoja stiprybę, pasiekia kažkokį rekordą, tada sakoma „padarei kaip vyras“. Ne! Ji to pasiekė kaip moteris, atstovaujanti šiai sporto šakai. Tik tada, kai galia visuomenėje taps ne tik vyro, bet ir moters savybė, tokių pasakymų nebebus.
Ir vyrams sportininkams tenka visko išgirsti: „laksto kaip vištos po aikštelę “ arba „meta kaip boba“. Tokiais atvejais silpnumas, feilinimas yra asocijuojamas su moterimis. Anglų kalba netgi yra toks posakis „Don't be a pussy“ (liet. „Nebūk nevykėlis“, tačiau pussy viena iš reikšmių yra vagina, makštis). Moters genitalijų paminėjimas šioje vietoje reiškia, kad esi labai silpnas.
Tiesa, kartais žmonės taip komentuoja ar pasako nesąmoningai. Tačiau tai ir parodo, kad žmogaus mintyse vis dar vyrauja tokie stereotipai. Labai norėtųsi, kad olimpinių žaidynių metu galią asocijuotume ir su moterimi. O vyrams ar berniukams kai nepasiseka, irgi nesakytume, kad jie buvo silpni kaip moterys. Nes vyrai irgi jaučia spaudimą, girdėdami, kad jie yra „drūti vyrai“. Ir kai tiems „drūtiems vyrams“ nepasiseka, visuomenė juos labai stipriai nutarkuoja.
Portalas Žmonės.lt susisiekė su TV3 televizija ir paprašė pakomentuoti situaciją. Gavę atsakymą publikaciją papildysime.
Primename, kad reginį stebėjusiems lietuviams užkliuvo ir tai, kad Paryžiaus olimpinių žaidynių ceremoniją komentavę Rytis Vyšniauskas ir Vytautas Jasutis nepristatė atlikėjos Lady Gagos pasirodymo. Internete pasipylė klausimai, galbūt jie žvaigždės nepažino?
R.Vyšniauskas ir V.Jasutis dainininkę pristatė tik po pasirodymo. Į situaciją žvelgė su humoru – teigė manę, kad iš Lady Gagos tikėjosi kažko ekstravagantiškesnio.
„Aš dar kartą pasižiūrėjau į tą merginą, kurią pristačiau. Ten buvo Lady Gaga. Reikėjo įsižiūrėti labiau, bet maniau, kad Lady Gaga kažką ekstravagantiškesnio pademonstruos nei tai, ką mes matėme. Prancūzai mėgsta humorą. Prisiminsime visas Lady Gagas“, – transliacijos metu eteryje sakė komentatoriai.
