G.Balutytė prisimena, jog didžiausią savo gyvenimo košmarą prieš kelis metus patyrė besilaukdama antros dukros Gabijos – tuomet moteris išgyveno nuolatinius sutuoktinio pažeminimus, dėl patirto streso vaikelis gimė per anksti ir turėjo sveikatos problemų. Nugalėti bėdas moteriai padėjo mamos ir draugių pagalba.
Kaip kilo socialinės akcijos „Mes galim!“ ir koncerto idėja?
Apie smurtą šeimoje yra kalbama per mažai, tai Lietuvoje vis dar yra didelis tabu. Aš pati turiu skaudžios asmeninės patirties ir po 4 metų apie tai išdrįsau kalbėti. Patirties turintis žmogus turi didesnę moralinę teisę kalbėti apie tokius dalykus, pavyzdžiui, Dalius Mertinas, kuris dalijasi žiniomis apie onkologinius ligonius.
Kai sakome žodį „smurtas“, visi iškart galvojame apie fizinį smurtą. Jokiu būdu – aš esu patyrusi žiaurų psichologinį smurtą ir dar nėra neaišku, kas žemina labiau – ar kai trenkia į akį, ar kai diena iš dienos žemina tavo savigarbą. Prieš pusmetį su dainininke Eva įrašėme dainą „Mes galim“, kuri skirta smurtą patyrusioms moterims. Eva buvo pirmoji kolegė, kuri man ištiesė pagalbos ranką. Nusprendėme tęsti savo darbus ir viskas išsikristalizavo į smagų renginį.
Ar tiesa, kad rengiant koncertą prisidėjo ir jūsų mama?
Taip. Noriu pagirti mamą kaip Seimo narę, kuri jau antra kadencija kovoja su smurtu šeimoje, inicijavo ne vieną pataisą, kuri jau yra priimta. Mano mama su kolegėmis prieš dvi kadencijas Seime užregistravo įstatymą „Dėl apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje“ – mes vieninteliai iš Europos Sąjungos šalių šio įstatymo dar nesame priėmę. Kai pasklido žinia, kad organizuojame renginį „Mes galim!“ ir kad pasirašinėsime peticiją, sužinojome, kad šis įstatymas jau yra įtrauktas į Seimo darbotvarkę.
Prieš smurtą kovosite su muzika?
Visiems, kurie skeptiškai sakys, kad „ką čia jūs šokiais ir dainom padarysit“, noriu atsakyti, kad kultūra gydo, bet kokiu atveju. „Ne tas, kuris yra skriaudžiamas turi gėdytis, gėda yra tam, kuris skriaudžia“ – tai pagrindinė renginio mintis. Bus tapomi paveikslai, kurie bus dovanojami moterų krizių centrams, pasirašinėjama peticija, dainuos vaikų ansambliai, Aistis Mickevičius pristatys savo kūrybos kvepalus, Linas Samėnas vaišins savo skanumynais. Norėjau, kad renginyje nebūtų taip, jog už raudonos juostos sėdėtų vipai, o kitoje pusėje vaikščiotų paprasti žmonės. Labai norėjau šilto, betarpiško bendravimo. Apie 15 valandą garsiausios ir šilčiausios žvaigždės pasirodys bendrame koncerte – bus ir Mama Rock'n'Roll, ir Irena Starošaitė, ir Vladas Kovaliovas, ir Asta Pylipaitė, ir Gintarė Karaliūnaitė, ir Česlovas Gabalis ir daug daug kitų...
aš esu patyrusi žiaurų psichologinį smurtą ir dar nėra neaišku, kas žemina labiau – ar kai trenkia į akį, ar kai diena iš dienos žemina tavo savigarbą.
Kokio masto problema Lietuvoje yra smurtas šeimoje?
Tai – viena iš aktualiausių problemų. Kaip pasakė Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė, jei Prancūzijoje per mėnesį smurtą patiria 5 moterys, tai Lietuvoje smurtaujama prieš 20-30 procentų visų moterų. Dažniausiai yra galvojama, kad daugiausiai smurto yra asocialiose šeimose. Tai yra netiesa. Psichologinis smurtas, kuris ėda moteris ir šeimas, vyksta išsilavinusių žmonių tarpe. Moterys, kurios yra garsių vyrų žmonos, žinomų mamų dukros, nedrįsta apie tai kalbėti, joms yra gėda, jos bijo tolimesnių vyro išpuolių. Statistika rodo, kad dažniausiai smurtauja beveik du aukštuosius išsilavinimus turintys, statutiniai darbuotojai. Taigi smurtauja protingi ir savo veiksmus apgalvojantys žmonės. Kai aš pradėjau domėtis šita tematika, sužinojau daugybę baisių dalykų, pavyzdžiui apie tai, kaip viena iš mano dukros mokytojų nėštumo metu buvo suspardyta ir prarado kūdikį...
Ką reikėtų daryti, kad padėtis keistųsi?
Norint sunaikinti vieną piktžolę reikia visą pievą pabarstyti trąšomis. Tai yra mūsų mentaliteto, auklėjimo problema, nes pavyzdys yra matomas šeimoje. Paprotinti smurtautoją seksis vargiai. Galbūt situaciją galima keisti įstatymais, kurie suteiks pasitikėjimo moterims ir pažabos smurtaujančius vyrus. Šiai temai reikėtų skirti daugiau dėmesio televizijoje, todėl ateityje galvoju televizijai siūlyti nukreiptą prieš smurtą projektą.
Ką pirmiausia patartumėte smurtą patiriančioms moterims?
Aš džiaugčiausi, jei prie manęs renginio metu prieitų viena, dvi, penkios moterys ir pasakytų: „Giedre, gelbėk“. Aš negaliu duoti pinigėlių, nes gyvenu viena su vaikais, bet aš galiu puikiai patarti, nes žinau, kur kokia institucija yra įsikūrusi. Svarbi pagalba yra suteikiama moterų krizių centruose. Kokia moteris bebūtų jautri būtybė, bet ji turi pasipriešinti smurtui. Aš pati išlipau iš tos pelkės, pasidariau graži, švytinti. Svarbiausia yra nebijoti kreiptis pagalbos: jeigu šalia nėra mamos, eik pas kunigą, jei nėra kunigo, eik pas socialinę darbuotoją arba apie problemas pasipasakok draugei.
Man labiausiai padėjo mama, kuri užkirto kelią mano tolimesniam kankinimui, gąsdinimui, žeminimui tiek mano, tiek ir savo atžvilgiu. Ji užkirto kelią protingai, ramiai ir dalykiškai. Mano draugės sakė, kad jei jos būtų likusios vienos su dviem vaikais, jos nežinotų, ką daryti. Jos džiaugiasi mano stiprybe.
 |
| "JP music" nuotr./Giedrė Balutytė |
Esate dukart išsiskyrusi, antros santuokos metu patyrėte daug išgyvenimų. Ar kada nors pamąstėte, apie tai, ar ryžtumėtės trečią kartą tekėti?
Kaip aš juokauju, esu visa graži 31 metų dviejų vaikų mama ir tik dabar supratau, kad mano mama sakė tiesą: „jau geriau jokio vyro, negu bet koks“. 100 procentų tiesa. Šiais metais aš ypatingai spindžiu vidine ramybe, laime, mano vaikai jau yra paaugę, su mažąja šiaip ne taip išsikapstėm iš rimtųjų sveikatos bėdų, turiu dvi fainas dukras, sulaukiu begalės dėmesio iš vyrų. Absoliučiai nesutinku su ta nuomone, kad moteriai, turinčiai du vaikus gyvenimas jau yra baigtas. Jūs juokaujat! Aš tokio dėmesio ir tokio palaikymo ir tokių komplimentų niekada nesu gavusi, kaip dabar. Galbūt vyrai pastebi iš manęs spinduliuojantį visišką atsipalaidavimą, geras emocijas. Galiu pasidžiaugti, kad po pernykščių „Žvaigždžių duetų“ prasidėjo vienas iš geriausių laikotarpių: visi sveiki, aplinkui daug draugų. Po visų problemų atradau daug pilietiškumo, norisi padėti įvairių labdarų metu. Į pasimatymą visada yra su kuo nueiti, tačiau kol kas neįsivaizduoju, kad šalia manęs galėtų kas kojas susikėlęs ant stalo gyventi. Man taip gera su dviem dukromis...
Tačiau pati santuokos idėja jūsų neatgraso?
Jei atvirai, kol kas atgrasytų. Antrą kartą tekėjau labai nuoširdžiai tikėdama meile, prieš tai septynerius metus buvau viena su dukrele, buvau baisiai pasiilgusi šeimos, subrendusi antrajai santuokai – niekas nebuvo daroma skubomis. Tačiau labai skaudžiai nusivyliau. Tuoktis? Kam? Aš turiu aplinkui puikių vyriškių, kurie man sako komplimentų. Nesiskundžiu vienišos mamos gyvenimu. Gyvenime sutinku daug šaunių, išsilavinusių ir įdomių vyrų, menininkų, muzikantų, tačiau užsiimti draugystėmis, atvirai pasakius, nebeturiu laiko. Aš kartais pagalvoju: vaikai užaugs, būsiu penkiasdešimties, tai tada sau galėsiu eiti per Gedimino prospektą gėlėta suknele, gerti kavą ir turėti kokį šaunų senuką (juokiasi). Puikus Birutės Petrikytės pavyzdys: kai vaikai jau užaugę, darbai padaryti, ji susirado gražų vyrą, puikiai gyvena ir galbūt patiria tikrąją gyvenimo meilę.
Norėčiau tokio vyro, su kuriuo, palikus vaikus seneliams, būtų galima nueiti į klubą pašokti.
O kokį „senuką“ šalia savęs įsivaizduotumėte?
Viename filme protinga, simpatiška, turinti gerą darbą moteris guodėsi: „esu tokia šauni, bet kaip magnetas traukiu visokius nevykėlius“. Ir aš esu tokia. Gal esu per gera, per „mamiška“, per daug rūpestinga. Tos, kurios papučia uodegą ir šokdina vyrą, yra jiems reikalingos, o tos, kurios labai myli ir kotletus kepa, yra pačios vyrų šokdinamos. Tokia ir aš buvau, tačiau dabar mane pakeitė įvairūs gyvenimo momentai. Kai kas juokiasi, kad manęs nepastumsi – esu 178 cm ūgio, tačiau aš kaip tik esu labai šeimyniška labai jautri, labai mylinti. Tačiau, nors užmušk, mane traukia blogiukai – vyras privalo būti su polėkiu, nenuobodus, aktyvus. Labai nemėgstu vyrų, kurie sėdi priešais kompiuterį ar televizorių. Norėčiau kartu su juo keliauti, padiskutuoti, rasti bendrų sąlyčio taškų, nes aš esu labai visuomeniška, mėgstu visur eiti, dalyvauti. Galų gale norėčiau, kad jam nepabostų mano nuolatinis dainavimas namuose. Norėčiau tokio vyro, su kuriuo, palikus vaikus seneliams, būtų galima nueiti į klubą pašokti.
Kuo šiuo metu užsiimate be renginio organizavimo?
Be ypatingų prisistatymų vis kokią nors naują dainą paleidžiu, turbūt šią vasarą dar vieną išgirsite. Šį sekmadienį LNK rodys mano debiutą su vyresniąja dukra Auguste – šeimos dienos proga dainavome duetą, kurį gros ir radijo stotys. Labai daug koncertuoju. Su E.Kvosčiausku esame sukūrę programą, tikrai neatsisakom padainuoti privačiuose renginiuose. Man yra gera scenoje, joje aš gerai jaučiuosi, nors tai ir nėra mano pagrindinė veikla. Mane piktina nuomonė, kad jei žmogaus nėra televizoriuje, tai jo nėra išvis. Didelių pastangų grįžti į televiziją nededu, noriu pailsėti. Šokti moku puikiai, bet geriau tą darysiu su būsimu savo vyru, bet ne kokiame nors projekte.
Kokie jūsų vasaros planai? Galbūt esate numačiusi kelionių?
Esu. Visas mūsų moterų kvartetas – aš, mama ir dukros keliausime labai toli, į vieną kurortą, kur šilta. Mano mažajai iki šiol buvo uždrausta skristi lėktuvu dėl širdelės problemų, o šią vasarą jau galime atsikvėpti ir skristi. Mama padarė šią dovaną ir aš labai džiaugiuosi, kad visos galėsime keliauti, kad dukros pagaliau pamatys ne Baltijos jūrą.
