G.Liaudanskas sprendimą įsigyti Donoro kortelę priėmė dar 2007 metų rugsėjį. Tąkart Donoro kortelei įsigyti skirtą prašymą jis užpildė be jokių papildomų paskatinimų. Praėjusiais metais savanoriaudamas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose G.Liaudanskas dar kartą įsitikino, kad jo priimtas sprendimas buvo teisingas.
„Tai nutiko 2021 metų sausio 25 dieną, jau keliasdešimtą mano budėjimų Santaros klinikų Covid-19 raudonosios zonos reanimacijos dieną. Nutiko, nors prasidėjo kur kas anksčiau. Prieš kurį laiką į Covid-19 skyrių buvo atvežę šios istorijos herojų, tvirtą vyrą. Man kažkodėl jis asocijavosi su kokiu nors „Aro“ pareigūnu, ugniagesiu ar bet kuo, kurio tvirtumas dažnai etaloninis.
Taigi. Susipažinome su juo, kai liga dar tik žengė pirmuosius žingsnius, pasilabindavome, nes ateidavau į tą skyrių padalinti maisto, padaryti rutininius matavimus. Ir vieną dieną atėjęs į budėjimą šį vyrą pamačiau jau pas „mus“ – reanimacijoje, intubuotą“, – prisimena Svaras.
Tapo pavyzdžiu
Gydytojai įtarė, kad vyrą ištiko smegenų mirtis ir G.Liaudanskas dalyvavo paciento paruošime ir gabenime į smegenų kompiuterinę tomografiją.
„Ta kelionė galbūt verta atskiro gero veiksmo filmo epizodo, bet dabar ne apie tai. Diagnozė pasitvirtino ir artimųjų sutikimo dėka dar tą pačią naktį šis vyras išeidamas amžino poilsio padovanojo inkstus ir tuo pačiu gyvybę dviem žmonėms pats to jau nežinodamas. Manau, tai atrakino jam visus dangaus vartus, apie kuriuos mes tik spėliojame.
Jis išėjo Didvyriu, išėjo taip, kaip aš norėčiau išeiti – bent maža dalimi prisidėti prie kažkieno gyvenimo tęstinumo. Išėjo kaip pavyzdinis epizodas manojoje patirtyje. Beje, tai buvo pirmas pasaulyje organų donoras iš raudonosios Covid-19 zonos“, – dalijasi Svaras.
Visuomenininkas sako, kad nors nežinia, kas laukia ateityje, jis gali būtų tikras, jog dėl organų donorystės padarė viską, kas buvo jo valioje:
„Ir aš nežinau kaip viskas bus mano gyvenime, bet padariau viską, kad taip pat galėčiau tapti tokiu kaip mano pasakojimo herojus. Kviečiu visus būtinai įsigyti Donoro kortelę, nes kodėl to nepadaryti, jeigu galima padaryti“.
Donoro kortelę turi ir daugiau žinomų žmonių. Tarp jų – Andrius Tapinas, Andrius Mamontovas, Edmundas Jakilaitis, Gabrielius Liaudanskas–Svaras, Stanislavas Stavickis-Stano, Beata Nicholson, Arūnas Valinskas, Vaidotas Žala, Marius Jampolskis.
Taip pat organų donorystės idėjai pritaria ir Lietuvos Šaulių sąjunga.
Artimieji priima svarbiausią sprendimą
Apie galimybę padovanoti organus sergantiems žmonėms yra pradedama kalbėti tik tada, kai reanimacijoje žmogui yra konstatuojama klinikinė smegenų mirtis arba sustojusi širdis. Įvairių medicininių aparatų ir vaistų dėka kiti organai kurį laiką dar funkcionuoja, todėl yra galimybė įgyvendinti transplantacijos procesą. Apie tai donorinė ligoninė informuoja Nacionalinį transplantacijos biurą prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Transplantacijų koordinatoriams mirusįjį užregistravus kaip potencialių donorą – yra atliekami įvairūs kraujo tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti, kurie donoro organai ir audiniai yra tinkami transplantacijai. Idealiu atveju vienas donoras galėti sugrąžinti sveikatą 7 žmonėms.
Kitas labai svarbus etapas – pokalbis su artimaisiais, tik nuo jų priklauso ar toliau organų donorystės ir transplantacijos procesai galės tęstis. Šiuo metu Lietuvoje artimųjų prieštaravimai sudaro apie 22 proc.
Artimiesiems sutikus padovanoti organus ir gavus kraujo tyrimų rezultatus – pradedama komunikacija su potencialiais recipientais. Per gana trumpą laiką jie turi apsispręsti ar galės atvykti transplantacijai į Kauno arba Santaros klinikas. Atvykus jiems taip pat yra atliekami įvairūs tyrimai, siekiant įvertinti ar donoro organas tikrai jiems tinka.
Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 323 žmonės: 76 laukia inksto, 1 kasos-inksto komplekso, 38 širdies, 7 plaučių, 4 širdies-plaučių komplekso, 48 kepenų, 149 ragenų transplantacijos. Iš jų – 4 vaikai.
Kviečiame išreikšti pritarimą organų donorystei – tai padaryti galite užpildę prašymą internetu.
