Įspūdinga ir tai, kad aktorė dirbo iki paskutinės akimirkos, o ir į darbus grįžo labai greitai. Slapčiausio LNK projekto „Kaukės“ detektyvė sako, kad sugrįžimas į tokį šou jai buvo didelė atgaiva ir malonumas.
Esate sakiusi, kad darbas iki paskutinio momento jus, kaip moterį, labai įgalino. O kaip dabar?
Šitas etapas išplėtė galimybių ribas, atsirado kažkokios beribės energijos. Atrodo, kad kaip moteris tampi nenugalima, o ir savo darbą aš labai myliu. Dirbti man yra lengva ir gera, todėl ir dirbau iki pat paskutiniųjų. Tiesą sakant, dabar dirbti dar maloniau, nes aš ilsiuosi (juokiasi). Pavyzdžiui, kai su Giedriumi Savicku vykstame į spektaklio „Atvira pora“ gastroles, man net važiavimas iki Klaipėdos yra didžiausia šventė, nes net tris valandas galiu turėti laisvas rankas, galiu pabūti viena pati, o LNK šou „Kaukės“ taip susuka galvą, kad viską pamirštu ir namo grįžtu pasikrovusi nuostabios energijos. Man dabar darbas teikia dar daugiau malonumo ir yra didelė dovana.
Kas nustebino, kas maloniai pradžiugino?
Šitie metai man yra vieninteliai gyvenime, kuriuos norėčiau kartoti iš naujo, kiekvieną dieną „ant pakartojimo“. Norėčiau susidėti juos į kvepalų buteliuką, kad amžiams liktų tas kvapas, jausmas. Dažnai prabėgu mintimis ir norėčiau kartoti netgi tas dienas, kai nebūtinai buvo lengva. Laikas skrieja, dukra taip greitai auga, atrodo, kad net ir tomis sunkiomis akimirkomis jau turėčiau daugiau kantrybės, kitaip jas išgyvenčiau. Tiesiog supranti, kad viskas labai laikina ir trapu.
Kaip sekasi tvarkytis su naujomis pareigomis?
Buvo daug atradimų. Turi žaibišku greičiu mokytis, keistis, tai tikrai transformacijos metai. Bet tvarkytis sekasi puikiai, nes turiu ir nuostabią komandą šalia – tai, žinoma, mano antroji pusė, mano mama. Mūsų komanda mergytei suteikia labai daug meilės, tai kai net reikia dirbti, širdis visiškai rami, nes ji yra labai gerose, mylinčiose rankose. Visada.
O ar pavyksta išsimiegoti?
Tikrai ne (juokiasi). Mano miego ribos irgi išsiplėtė, jei anksčiau standartas buvo septynios valandos, tai dabar penkių valandų miegas jau atrodo labai gerai. Miegą reikia trumpam pamiršti, o gal net labai ilgam (juokiasi).
Žinoma, aš mielai būčiau turėjusi didelę pertrauką, absoliučią pauzę, bet mes esame menininkų šeima. Mes kaip tokie verslininkai – ką pasidarai, tą ir turi.
Kaip viską sekasi suderinti? Kokiomis auksinėmis taisyklėmis vadovaujatės?
Įsitikinau, kad darbas ir motinystė nedera, todėl kai aš būnu su vaiku, absoliučiai būnu mama, o kai išeinu į darbą – dirbu pilna koja ir pasineriu į kūrybą. Tai labai padeda atskirti dalykus, nes bandžiau derinti, kad truputį čia padirbsiu, bet pribėgsiu pažiūrėti Onos Oros, ir lygiai taip pat išėjus į darbus pastoviai skambinsiu ir klausiu, kaip ji laikosi, bet tai neveikia. Tai reikia tiesiog pasinerti į dvi skirtingas gyvenimo sferas ir jose būti.
Bet būti tėvais kartu su mylimu žmogumi yra dar kažkoks naujas intymumo lygmuo. Jis turi daug išbandymų, bet tai didelė dovana, nes turėti vaiką yra turėti daug buities, žemiškos romantikos. Gimdymo namai man buvo romantiškiausias laikas gyvenime, taip gražu, ką galima patirti su kitu žmogumi. Dabar prisiminus net ašaros kaupiasi.
O gyvenime kasdien mokomės, stengiamės tobulėti, eiti į priekį, jei nuovargis kiša koją, atsiprašom, einam toliau. Žygiuojam per gyvenimą, labai šviesiai, su meile.
Esate „Kaukių“ veteranė. Su kokiu užsidegimu ėjote šiemet?
Į „Kaukes“ ėjau nusiteikusi labai džiugiai, nes darbas man dabar tikrai pramoga, ir poilsis. Ėjau puikiai praleisti laiką, pažaisti šį azartišką žaidimą. Šis sezonas be galo stebintis, daug nesuvaidintos nuostabos, daug atradimų. Mano lūkesčiai pasiteisino. Ten vyksta kažkoks keistas smegenų žaidimas, kurio negali paaiškinti.
Juokaudavote, kad mamos smegenys kartais buvo kaip per rūką. Bet gal visgi jos pasitarnavo bandant atspėti, kas slepiasi po kaukėmis?
Mamos mane supras – praėjo devyni mėnesiai ir dabar jau geriau, bet tai yra iš tikrųjų toks keistas jausmas, nesitikėjau, kad taip paveiks hormonai, gimdymas. Manau, kad smegenys turi labai pasikeisti nuo to žmogaus, kuris tiesiog vaikščioja laisvėje ir rūpinasi savo reikalais, iki to, kuris jau rūpinasi kitu. Manau, kad mus šiek tiek taip užburia, kad lengviau pasikeistum. Bet situacija jau tikrai gerėja (juokiasi).
Šou „Kaukės“ su Toma Vaškevičiūte – šeštadieniais 19.30 val. per LNK.
