Po praėjusiais metais praūžusio 40-ojo jubiliejaus, M.Mikutavičius žurnalui „Žmonės“ tvirtino šiemet audringos šventės neplanuojantis ir apskritai savo gimimo dienos nesureikšminantis.
Su Vytautu Šapranausku gimėte tą pačią, balandžio 19-ą, dieną. Gal kartu ir švęsite?
Tiesa ta, kad mes visai neseniai apie tai sužinojome, gal prieš porą metų. Bet taip išėjo, kad kartu nešventėme. Kita vertus, juk ir nebūtinai visiems tą dieną gimusiems kartu švęsti...
Vadinasi, jokių su gimtadieniu susijusių planų ar pažadų sau nėra?
Ne. Aš niekada gyvenime, kaip kokia Bridžita Džouns, nerašiau dienoraščio, kuriame būčiau žadėjęs, kad kūdinsiuosi ar negersiu kavos. Man gimtadienis – dar viena diena. Tiesiog žmonės apipynė gimtadienius mitais, o aš niekada jų nesureikšminau. Pernai buvo 40-metis, tai iš inercijos, nes lyg ir priklausė, švenčiau. Dabar laiką skaičiuoju iš naujo iki kito 40-mečio, tad nėra daug ką galvoti ar planuoti.
Tačiau gal bent jau pasidovanosi laiko sau? Ką mėgsti veikti, kai nedirbi?
Aš keliauju, daug važinėju. Važiuoju žvejoti, žaidžiu futbolą. Ilsiuosi vyriškai, neturiu peteliškių kolekcijos ir po šunų parodas nevažinėju. Labiausiai mėgstu keliauti, kartais tiesiog sėdu į mašiną ir, jei žinau, kad nieko nereikia daryti, yra kelios laisvos dienos, važiuoju pas draugus, prie jūros ar į užsienį.
Kada pastarąjį kartą taip pabėgai, o gal ketini kur nors vykti artimiausiu metu?
Žiemą, kai buvo šalta, turėjome dvi gražias keliones – kartą į šiltus kraštus ir kartą slidinėti. Dabar prasideda žvejybos laikas, planuojame važiuoti prie jūros pažvejoti. Tik mano laikas labai sumautas, griežtos darbotvarkės neturiu, bet kartais yra laisva diena, o po jos – vėl darbai ir negaliu sau leisti ilgesniam laikui kurti planų...
Visas M.Mikutavičiaus interviu – naujausiame žurnale „Žmonės“