„Atidėtas pasipriešinimas“
Psichologų nuomone, kerštas — ne kas kita, kaip savisaugos instinkto apraiška. Siekti priversti tą, kurio dėka tu kankiniesi, išgyventi tą patį, visai normalu, o sėkmingai pasirinktas būdas leidžia atsiskaityti su skriaudėju ir jau nebesijausti pažemintam. Noras jį nubausti — pirmiausia atstatyti pusiausvyrą. Tik bausmė bausmei nelygu. Kai žmogus, gavęs smūgį, atsako tuo pačiu — tai bandymas pasipriešinti tuojau pat ir dabar. O kerštas — tai „atidėtas pasipriešinimas“, reakcija į praeityje padarytą blogį. Todėl sveiko proto prasme jis visai neracionalus.
Tačiau, kad ir ką sakytų mokslininkai, atsisakyti bandymo pamokyti skriaudėją, labai sunku. Tai būdinga ir moterims, ir vyrams. Tiesa, manoma, kad silpnosios lyties atstovės kerštingesnės
O kam dažniausiai jos kerštauja? Mylimam vyrui arba varžovei, nuskriaudusiai draugei arba kolegei. Būdų gali būti įvairių, tačiau rezultatas vienas — kad lengviau būtų širdyje, kad skriaudėjas būtų nubaustas.
Apskritai kerštas — smerktinas jausmas, tačiau ir jis turi savo trūkumų bei privalumų.
Akivaizdūs keršto privalumai
* Kerštas neleis jums nusivilti, o privers bandyti atstatyti teisingumą.
* Tam tikromis sąlygomis kerštas gali atlikti apsivalymo funkciją. Atsikračius neigiamų emocijų ir praeities naštos, jūs suvokiate, jog dabar turite teisę atsitiesti ir pamiršti praeities įvykius, kurie jus pribloškė.
* Gali būti, kad atkeršijusi kitaip pažiūrėsite į savo gyvenimą ir tarpusavio santykius su vyru arba gerbėju. Greičiausiai jums pavyks, tarkim, suprasti, kas jūsų santykiuose buvo ne taip, kodėl jis pasikeitė, ir iš naujo kurti partnerystės santykius. Šiuo aspektu kerštas yra konstruktyvus.
* Kerštas padės jums įvertinti save kaip asmenybę. Galbūt savyje jūs atrasite naujų bruožų, tokių, kaip ryžtingumas, tikslo siekimas, šaltakraujiškumas, valingumas. Tai padės jums ateityje.
O dabar apie trūkumus
* Kerštas gali sugniuždyti asmenybę. Sužinoję apie apgaulę, išdavystę, jūs išgyvenate psichologinį lūžį, pasimetate, jaučiate skriaudą, nusivylimą, pyktį. Tačiau visą dėmesį skirdami vien kerštui, galite nesugebėti išeiti iš sunkinančios psichologinės būsenos, apgalvodamos keršto planus, jūs mintyse vis sugrįšite prie skaudaus įvykio. Ir juo jūsų vaizduotėje tobulesnis ir detalesnis bus planas, juo skausmingesni bus jūsų išgyvenimai.
* Jeigu nepavyks realizuoti keršto idėjos, jūs tarsi virsite „savo sultyse“ ir vis labiau grimsite į nusivylimo liūną. O tai — tiesus kelias į depresiją.
* Jūsų atsakas į skriaudą gali būti stipresnis, nei pati skriauda. Tuomet jus kankins sąžinė už atliktus veiksmus ir vietoj pasitenkinimo patirsite dar didesnį vidinį sukrėtimą.
* Kerštas gali tapti įkyria idėja, kuri užvaldys jūsų sąmonę. Jus apsės keršto manija ir daugiau niekas jūsų nedomins. Tokiu atveju prireiks psichiatro pagalbos.
Kaip „taisyklingai“ keršyti?
* Nekelkite jokių scenų viešumoje, juolab nepadarykite jokios fizinės žalos varžovei arba jos turtui. Pirma, iš nekaltos aukos tapsite nusikaltėle, antra, tai labai primityvu.
* Negalima kelti ir riaušių namie daužant indus arba grasinant nusižudyti.
* Gražiam kerštui reikia sutelkti valią ir išsaugoti šaltakraujiškumą bei savigarbą. Tuomet patirsite tikrą pasitenkinimą ir neprarasite savigarbos. O neištikimajam atsiras dar vienas šansas įvertinti jūsų kilniaširdiškumą.
* Jūs neprivalote savęs laikyti pažeminta ar juolab užsidėti „kankinės vainiką“. Esminis principas: jeigu negalite pakeisti situacijos, pakeiskite savo požiūrį į ją.
* Idealu variantas: subtiliai kerštaudama jūs privalote išlaikyti savitvardą derindama ją su humoro jausmu. Pasistenkite išsamiai išstudijuoti varžovę, jos silpnybes ir paverskite ją pajuokos objektu. Tuomet bus pažeminta priešininkė, o ne jūs.
* Bet koks jūsų kerštas mylimą žmogų privalo apsaugoti nuo smūgio. Išsaugokite ankstesnius santykius, elkitės lyg nieko neįvyko, lyg nežinote apie jo neištikimybę. Kartu jūs užmigdysite jo budrumą. Padaryti tai jums padės įsitikinimas, kad netrukus atsiskaitysite su išdaviku.
Beje...
Tarsi šokoladą suvalgėte... Jūsų mintys, kaip atkeršyti neištikimajam ir net nubausti, nesmerktinos. Kalbame ne tik apie įgimtą teisingumo jausmą. Pagal naujausius Amerikos mokslininkų tyrimus, keršto jausmo priežastis gali būti panaši į norą pavalgyti! Panaudojant galvos smegenų skanavimo bangų technologijas, išaiškėjo: skriauda sukelia tų pačių smegenų dalelių aktyvumą kaip ir alkis arba troškulys. Taip mes patiriame malonumą ir kai kerštaujame, ir kai mėgaujamės skaniu tortu arba šokoladu.
Tikrasis angliškas kerštas. Kerštauti galima įvairiai. Pavyzdžiui, Anglijos miesto Bermingemo gyventoja, sužinojusi apie vyro meilės santykius su savo gera drauge, apie savo informaciją pranešė pasinaudodama reklama. Ant kiekvieno reklamos skydo buvo parašyta: „Mano „brangiajam vyrui“ Markui ir mano geriausiai draugei Šelei. Jūs apgailėtini ir nenuoširdūs žmonės. Tokių dar nebuvau sutikusi. Žinau, ką padarėte, ir viskas, ką jaučiu — bjauru. Pakeičiau spynas, Markai, sudeginau visus tavo drabužius ir ištuštinau visą mūsų bendrą sąskaitą banke, kad sumokėčiau už šiuos skelbimus“.
Atsiskaityti ta pačia moneta
* Trečdalis visų žmonių visada už skriaudą atsako skriauda.
* 28 proc. apklaustų moterų svarbiausia keršto priežastimi laiko vyro ir mylimojo neištikimybę. Tokių vyrų yra tik 17 proc.
* 26 proc. vyrų konfliktą darbe laiko pagrindiniu pretekstu atkeršyti skriaudikui. 15 proc. apklaustųjų damų taip pat keršijo savo kolegoms.
* Kerštaudami jaučia gėdą tik nedaugelis apklaustųjų. Du trečdaliai vyrų pareiškė, jog vėl taip pasielgtų, moterys laikosi tokios pačios nuomonės.
