„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Talentų kritikai

Ko gero, visi sutiks, kad Lietuvoje viename kvadratiniame metre gyvena mažiausiai du talentingi žmonės. Nenuostabu, jog visi jie veržte veržiasi į talentų konkursus, kur atiduoda savo likimus į griežtos komisijos rankas. Ar lengva teisėjams prisidėti prie dalyvių svajonių pilių statymo arba griovimo?
Arūnas Valinskas
Arūnas Valinskas

Seimo narys Arūnas Valinskas: „Būti talentingo žmogaus vertintoju – garbė“

Ilgametis televizijos laidų vedėjas ir prodiuseris Arūnas Valinskas, teisėjaujantis laidoje „2 minutės šlovės“, turi Lietuvoje bene geriausią akį, gebančią įžvelgti talentą. Būtent šio pramogų verslo ryklio žodžių labiausiai laukia visi talentų ieškančios laidos dalyviai.
„2 minutės šlovės“  yra pats optimistiškiausias projektas Lietuvos televizijose. Tai absoliučiai antidepresinė laida.  Šaunu, kad čia ateina žmonės parodyti talento, kurį jie mano turį, ir man suteikiama garbė apie pasirodymą išsakyti savo nuomonę, – sako A. Valinskas. – Veikiausiai kiekvienas žmogus turi kažkokį talentą, tik ne kiekvienas randa tinkamą laiką ir vietą bei auditoriją tam talentui atskleisti. Iš patirties galiu pasakyti, kad kartais trūksta tik drąsos ir trupučio paskatinimo.“

Pasak Seimo nario, labiausiai teisėjo vaidmenį įvertini, kai nuoširdžiai gali pasakyti daug gražių žodžių jų nusipelniusiam žmogui. „Kai išvydau visaginiečio Iljos pasirodymą, negalėjau patikėti savo akimis ir pasakiau visišką tiesą, kad per dvidešimt penkerius metus pramogų versle nemačiau nieko stebuklingesnio. Dėl tokių akimirkų, dėl tokių žmonių ir yra rengiami visi talentų konkursai. Prie to bent šiek tiek prisidėti pasakant gerą žodį yra fantastiška“, – šypteli Arūnas Valinskas.

Rūta Ščiogolevaitė
Rūta Ščiogolevaitė

Rūta Ščiogolevaitė: „Savo nuomonę visada išsakau garsiai“

Jau ne pirmame televizijos šou komisijos nare dirbanti balsingoji Rūta Ščiogolevaitė iš kitų išsiskiria griežtu, bet teisingu žodžiu. Dainininkė, vertinanti „Lietuvos talentų“ dalyvius, atskleidžia, kad jos nuomonė dažniausiai sutampa su kitų komisijos narių nuomone, tik ji mėgsta ją išsakyti garsiai ir tiesiai, o ne išsisukinėdama.
„Nenoriu būti pernelyg globėjiška ir pernelyg supratinga. Mano ištartas „taip“ neturi būti lyg saldainis nuskriaustam vaikui, – kalba atlikėja. – Jei šiek tiek suabejoju savo sprendimu, galiu pasikliauti publikos nuomone. Jei mano nuomonė nepajudinama, pati priimu sprendimą. Privalau turėti savo nuomonę. Tam aš čia ir esu. Negaliu sakyti: jeigu labai nori – dainuok. Turiu vertinti objektyviai.“

Rūta nelaiko savęs tiesmuka. Pasak jos, patikėtas vertintojos statusas ir įpareigoja veikti ne ką kita, o vertinti. „Jei mano vertinimai nesutampa su žmogaus nuomone apie save, aš dėl to nesu atsakinga ar kalta. Palaikau talentingus ir „statau į vietą“ akiplėšas. Jei matau, kad žmogus talentingas, protingas, tik jam trūksta drąsos, stengiuosi padrąsinti, mažiau kritikuoti. Bet kai prieš mane stovi „pasikėlusi“ vidutinybė, pervertinanti savo galimybes, pasistengiu tokią nuleisti ant žemės ir nematau čia nieko bloga“, – atvirauja Rūta Ščiogolevaitė.

Adolfas Večerskis
Adolfas Večerskis

Adolfas Večerskis: „Sunkiausia vertinti vaikus“

„Lietuvos talentų“ komisijos narys Adolfas Večerskis gali būti drąsiai vadinamas vertinimo komisijos geruoliu. Kone kiekvieną kartą scenoje bent ką nors gražaus parodžiusiam žmogui geraširdiškai dovanoja lemtingąjį „taip“.
Lietuvos nacionalinio dramos teatro direktoriui sunkiausia blogai vertinti mažuosius talentų konkurso dalyvius. „Nors esu ne tiek geras, kiek objektyvys, mat mano darbas pasakyti žmogui, ar jis turi talentą ar neturi. Toliau stengiuosi nesileisti į jokius apmąstymus ir išvedžiojimus. Jei žmogus kažkuo apdovanotas, ne man spręsti, ar ta dovana maža, ar didelė, – įsitikinęs aktorius. – Nesusipratėliams, kuriems per laimingą atsitiktinumą pavyko atsidurti  scenoje, pasakau, kad jiems čia ne vieta. Tačiau į sceną užlipus apskritaskruosčiams mažyliams griežta nuomonė ir pasitikėjimas savimi kaip kompetentingu teisėju tiesiog išgaruoja. Vaikučiui pasakyti „ne“ yra labai sunku. Mano manymu, pasakyti, kad jis netalentingas, yra tiesiog neleistina. Juk nežinai, kas iš jo išaugs...“

Pasak A. Večerskio, būti teisėju yra milžiniška atsakomybė, o galbūt net ir našta. „Pasakęs „ne“ ir nepraleidęs žmogaus į tolimesnį etapą, galiu jį pražudyti. Todėl, jei nors kiek abejoju, sakau „taip“, nes vėliau bus kitas pasirodymas, bus galima palyginti, galiausiai vertins žiūrovai. Bijau užtrenkti duris prieš nosį tam, kuriam gerai pasirodyti sukliudė jaudulys, netinkama daina ar aplinkybės. Geriau jau surizikuosiu pasirodyti minkštaširdis nei talentų žudikas“, – juokiasi Adolfas Večerskis.

Violeta Tarasovienė
Violeta Tarasovienė

Violeta Tarasovienė: „Aš už profesionalumą“

Viena griežčiausių konkurso „2 minutės šlovės“ komisijos narių taip pat yra moteris ir atlikėja. Violeta Tarasovienė nesako „taip“ kiekvienam gražiai ar linksmai pasirodžiusiam žmogui. Pasak dainininkės, nesvarbu, kas būtum, barmenas ar šaltkalvis, privalai būti geriausias ir profesionaliausias.
„Jei jau prireikė konkurso, kad būtum pastebėtas, vadinasi, kažko tau trūksta... Nors turiu pripažinti, kad keli talentų konkurse dalyvavę žmonės mane išties nustebino. Tačiau apskritai talentų ne tiek ir daug, juolab tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva. Be abejo, visi labai mėgsta šokti ir dainuoti, bet to nepakanka. Dažniausiai jie apie save per daug geros nuomonės ir, deja, nemoka priimti teisingos, profesionalios ir konstruktyvios kritikos.“

Drąsiai savo nuomonę reiškianti moteris visgi pripažįsta, kad vertinti kito žmogaus talentą ne taip paprasta. „Tai nelengva užduotis. Sunkiausia su tais dalyviais, kurie lyg ir viską darė gerai, tvarkingai, dainavo neblogai, bet tos kibirkšties ir neįžiebė. Gal netiko daina, gal prasta choreografija, gal tiesiog ne ta diena. Kartais po kiek laiko, žiūrėdama laidos transliaciją ar kartojimą, pagalvoju: kurių velnių aš jį praleidau... Kita vertus, žmogų sunku vertinti, sunku pasakyti, kad tu esi nieko vertas ir grįžk, iš kur atvažiavai. Todėl nuo kategoriškų pasisakymų susilaikau, tiesiog pasakau savo nuomonę, kurią galima vertinti ir priimti, ar nusispjauti ir daryti savaip“, – teigia Violeta Tarasovienė.

Vytenis Pauliukaitis
Vytenis Pauliukaitis

Vytenis Pauliukaitis: „Vertinti kitų žmonių gebėjimus – atsakingas darbas“

Režisierius ir renginių bei laidų vedėjas Vytenis Pauliukaitis dirba abiejose barikadų pusėse. Sekmadieniais „2 minutės šlovės“ jis – gerasis vedėjas, teigiamai atsiliepiantis apie visus dalyvius ir neretai „išduodantis bilietą“ į tolimesnį etapą. O šeštadieniais jis – „Kviečiu šokti“ vertinimo komisijos pirmininkas, galintis ir visai skaudžiai „apkandžioti“ šokėjus.
„Be abejo, man mielesnis pirmasis vaidmuo, bet atsakingai ir rimtai turiu dirbti abu darbus. Pasakysiu tiesiai – vertinti profesionalą reikia pagal vienus kriterijus, neprofesionalą – pagal kitus, tai visi suvokiame ir žinome. Tačiau pasakykite jūs man, kaip vertinti porą, kuri sudaryta iš profesionalaus šokėjo ir su šokiu nelabai susidūrusio žmogaus? Visiškas balaganas, tenka rasti kažkokį bendrą vardiklį, kad būtum teisingas ir kompetentingas teisėjas“, – teigia V. Pauliukaitis.

Nebijantis per dažnai šmėžuoti TV ekrane ir pabosti žiūrovams režisierius sako, kad sunkiausia būti vertintoju ir teisėju ne tada, kai žmogus labai talentingas arba visiškai netalentingas. „Nepakeliama našta užgula mano, žiuri nario, pečius, kai apie pasirodymą nėra ką pasakyti... Tada prasideda pilstymai iš tuščio į kiaurą ir nukrypimai į šalį bei apmąstymai ir pasvarstymai, kurie man pačiam ir tikriausiai žiūrovams yra nei įdomūs, nei malonūs, – svarsto V. Pauliukaitis. – Smagiau būti „2 minutės šlovės“ vedėju ir kalbėti apie dalyvius gerus dalykus, juos girti ar guosti bei drąsinti. Lietuvoje išties labai daug talentingų žmonių. Labai džiaugiuosi, kad mūsų laidoje pamatome, jog lietuviai turi kur kas daugiau talentų nei šokiai ir dainos.“

Kritikas Skirmantas Valiulis

„Laidose, kuriose bandoma rasti naujų talentų ir taip prikimštam Lietuvos šou pasauliui, vienintelis geras dalykas ir yra vertinimo komisijos. Su susižavėjimu stebiu pramogų verslą tikrai išmanančių žmonių, tokių kaip A. Valinskas, M. Mikutavičius, pasisakymus apie dalyvių pasirodymus. Gaila, kad jokia televizija neprisikalbina tokiuose konkursuose teisėjauti A. Mamontovo. Jo nuomonė iš tiesų būtų įdomi kiekvienam žiūrovui ir dalyviui, – sako S. Valiulis. – Truputį apmaudu, jog tiek žiūrovai, tiek dalyviai nesupranta, kad talentų šou – joks konkursas, o paprasčiausias žaidimas. Jie purkštauja ir keikia komisiją, verkia dėl prarastos ateities ir nepelnytos nešlovės... Reikia suvokti, kad teisėjai yra tik vaidmuo, jų tarpusavio ginčai, diskusijos bei apsižodžiavimai su dalyviais yra reikalingi laidos prodiuseriams dėl reitingų. Juk į komisijas niekas nekviečia niekam nežinomų, kad ir labai savo sritį išmanančių profesionalų...“

Garsiausi užsienio šalių teisėjai

„X factor“, „American Idol“ ir „Britain‘s got talent“ griežtasis komisijos narys Simonas Cowellas, kurio nuomonės dalyviai laukia maldai sudėję rankas: „Nejaučiu neapykantos netalentingiems žmonėms. Išrėždamas jiems tiesą į akis, apsaugau nuo tolesnio tuščių svajų vaikymosi ir dar šimtus kartų pasikartosiančio pažeminimo...“

Cheryl Cole – daugybės talentų konkursų vertinimo komisijos narė, kurios grožis tiesiogiai proporcingas gėriui. Nė vienas dalyvis iš jos nesulauks griežtos kritikos ir piktų žodžių. Jei pasirodymas nepatiko, ji būtinai už tai atsiprašys vertinamo žmogaus ir tik tada ištars „ne“. O jei dainininkę sužavi koks nors talentas, pažeria jam gausybę komplimentų.

Pierce Morganas – dar vienas talentų konkursų dalyvių siaubas. Šį britą nustebinti, o juo labiau sužavėti yra labai sudėtinga užduotis. „Man nesvarbu, kad dažniausiai esu traukiamas per dantį visų dalyvių ir po filmavimo sulaukiu nemažai grasinimų susidoroti. Žinau, kad išsakydamas savo kritiką ir griežtai vertindamas esu visiškai sąžiningas su dalyviais ir pačiu savimi“, – sako P. Morganas.

Ilgametis talentų konkurso „America‘s got talent“ komisijos narys Davidas Hasselhoffas niekada neužtrenkia durų bent šiek tiek talentingam žmogui. Buvusį „gelbėtoją“ lengva prajuokinti ir sužavėti. „Verčiau aš pasirodysiu naivus kaip vaikas ir praleisiu į kitus etapus daugiau dalyvių nei sugniuždysiu žmogaus svajones“, – viename interviu sakė D. Hasselhoffas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs