15min išsiaiškino, kad influencere vadinamos Gintarės Gurevičiūtės skundą Vilniaus miesto apylinkės teismas jau yra išnagrinėjęs neviešame posėdyje, ir, jei teisėjos planai nepasikeis, vasarį planuoja skelbti sprendimą.
Pramogų pasaulyje garsi ieškovė šiame civiliniame ginče reikalauja, kad teismas pripažintų atsakovės – UAB „Estetikos studija“, padarytą teisės į jos atvaizdą pažeidimą ir atlygintų už tai žalą: bemaž 2 000 eurų.
Atmosfera kaito, taikos siūlymai netiko
Bylos reikalai, dar tik rengiantis nagrinėjimui, jau buvo sukėlę finansinių ir juridinių aistrų, nes atsakove tapusi įmonė ne tik protestavo prieš G.Gurevičiūtės reikalaujamas sumas. „Estetikos studijos“ atstovai surengė savotišką kontrataką, teisme pasiūlę išnagrinėti ieškovės finansinės apskaitos dokumentus ir įsitikinti, ar tikrai žinoma moteris už savo paslaugas įprastai gauna tokias sumas, kokios prašo šioje civilinėje byloje. Maža to, nuskambėjo užuominų, kad G.Gurevičiūtės „buhalterinės sąskaitos yra netvarkingos“, bet kadangi tai ne šios bylos dalykas, į tai gilintasi nebuvo.
Bylai vadovaujanti teisėja Rima Bražinskienė ne kartą primygtinai siūlė šalims „elgtis protingai“ – nesibylinėti, o tartis taikiai. Tačiau karingas tiek ieškovės, tiek atsakovės nusiteikimas lėmė, kad teko bylą išnagrinėti įprastu, o tai reiškia ilgesniu, brangesniu ir sudėtingesniu būdu. Kaip tiksliai tai buvo padaryta – visuomenė sužinoti negali. Nors iš pradžių procesas formaliai buvo viešas, žiniasklaidos atstovams reali galimybė jį sekti dingo, kai dėl karantino nuspręsta posėdžius organizuoti nuotoliniu būdu. Darbą organizuojant elektroninėmis ryšio priemonėmis, kažkuriuo momentu teismas priėmė nutartį dėl proceso uždarumo.
Nesako, kodėl byla nevieša, nes byla nevieša
15min žurnalistas asmeniškai teiravosi teisėjos R.Bražinskienės apie proceso eigą, kol jis buvo viešas, tačiau apie ketinimus bylą įslaptinti nebuvo net užsiminta. Po to, kai byla su G.Gurevičiūtės pavarde netikėtai tiesiog pradingo iš visuomenei ir ją informuojančiai žiniasklaidai matomų tvarkaraščių, teisėja R.Bražinskienės atsisakė 15min nurodyti motyvą dėl bylos pripažinimo nevieša. Komunikacijos kuriozas: teisėja vengė paaiškinimų apie tai, kaip ir kodėl byla tapo slapta, argumentuodama tuo, kad dabar bylos duomenys jau nevieši.
Proceso šeimininkė tikino nepamenanti, kurios tiksliai šalies prašymas dėl bylos uždarumo teisme buvo gautas, svarstymas ir patenkintas. R.Bražinskienė paaiškino tik tiek, kad dėl bylos neviešumo yra priimta speciali nutartis, ir kad neviešais yra pripažinti kai kurie į bylos medžiagą papildomai gauti dokumentai.
Ginčas – tik dėl pinigų sumos
Šioje byloje nesant ginčo, kad G.Gurevičiūtės atvaizdas buvo naudojamas be moters leidimo, o tik nesutariant dėl atlygio sumos, buvo visos prielaidos užbaigti teismą taikiai ir neskausmingai, tačiau šalys kompromiso nerado ir beliko bylinėtis iki galo.
Suprasti akimirksniu
- Ginčas civilinėje byloje kilo dėl to, kad „Estetikos studija“ pagamino didelį plakatą, kuriame, be kita ko, buvo naudojamas ir G.Gurevičiūtės atvaizdas. Plakatas kaip reklaminė medžiaga buvo vežiojamas po įvairias parodas, grožio muges, kur „Estetikos studija“ pristatė savo paslaugas ir kosmetiką.
- Įmonės atstovai vėliau pripažino, kad įvyko žmogiškas nesusipratimas, susitarimą su G.Gurevičiūte dėl jos atvaizdo naudojimo jie interpretavo pernelyg laisvai.
Sulaukę priekaištų, „Estetikos studijos“ atstovai buvo linkę atsiprašyti už klaidą ir išmokėti kompensaciją, tačiau ginčo šalys visiškai skirtingai mato pinigų sumas.
Atsakovams ligšiol neaišku, kodėl G.Gurevičiūtė prašo būtent 2000 eurų sumos, nepagrįsdama konkrečiai, kiek ir kokią savo paslaugą vertina, kokią savo atvaizdo naudojimo kainą ji taiko.
Atsakovės advokatė anksčiau yra minėjusi, kad pasidomėjo kitų „influencerių“ rinkoje, kiek maždaug jie vertintų tokią galimybę naudoti jų atvaizdą komerciniais tikslais. Atsakymų vidurkis esą buvo apie 300 eurų. Todėl būtent tokią sumą atsakovai ieškovei yra pervedę.
G.Gurevičiūtė kreipėsi į teismą dėl 1 942 eurų priteisimo: norėjo papildomų 1700 eurų už atvaizdo naudojimą ir 242 eurų kompensacijos už pasirengimą bylinėjimuisi.
Tačiau G.Gurevičiūtė kategoriškai nesutiko, tad kreipėsi į teismą dėl likusių 1700 eurų priteisimo. Maža to, kaip minėjo G.Gurevičiūtės interesams teisme atstovaujanti advokatė, jos klientė, ruošdamasi teismui, papildomai patyrė 242 eurus vadinamųjų ikiteisminių išlaidų, tad dabar galutinis tikslus jos ieškinys sudaro 1 942 eurus.
Atsakovų bendrovės atstovė buvo parengusi netikėtą kontrataką. „Estetikos studijai“ atstovaujanti teisininkė paragino teismą išreikalauti iš ieškovės pateikti į bylą jos 2018 m. gyventojų pajamų deklaraciją (GPM formą Nr. 308) ir visas sąskaitas, kurias G.Gurevičiūtė tais metais yra išrašiusi savo klientams už reklamines paslaugas tiek kaip privatus asmuo pagal individualios veiklos pažymėjimą, tiek kaip juridinio asmens – įmonės „Trys septynetai“, akcininkė.
Prašymo logika paprasta: išrašytų sąskaitų visuma atskleistų vaizdą, kiek iš tiesų bent vidutiniškai G.Gurevičiūtė gauna už savo paslaugas. Duomenys atsakovams leistų palyginti, ar dabar prašoma 2000 eurų suma laužta iš piršto, ar atvirkščiai – atitinka rinkos situaciją ir įprastai ieškovės gaunamo honoraro dydį.
Bylos slaptume, regis, nieko slapto
Todėl bylos įslaptinimo aplinkybes šiuo atveju, regis, nėra sunku numanyti.
Tenka prisiminti, kad idėja praturtinti bylą G.Gurevičiūtės uždarbius atspindinčiais finansiniais dokumentais patiko bylą nagrinėti besirengiančiai teisėjai, kuri tuomet pabrėžė, kad būtent ieškovo pareiga yra pasirūpinti, jog netrūktų ieškinį pagrindžiančių įrodymų. Teisėja entuziastingai svarstė, kad tokių sąskaitų pateikimas galbūt padėtų G.Gurevičiūtei ir dviem jos interesams atstovaujančioms teisininkėms pasiekti norimą rezultatą.
Teismas 2020-ųjų pabaigoje buvo nustatęs trijų savaičių terminą papildomiems duomenims į bylą pateikti, G.Gurevičiūtės advokatė žadėjo su savo kliente tokią galimybę apsvarstyti.
Įprasta, kad komercinę paslaptį sudarančią medžiagos dalį teismas paskelbia nevieša, arba priima neslaptą nutartį, kad visa byla dėl tam tikro įvardijamo motyvo nagrinėtina už uždarų durų.
Tikėtina, kad jei dokumentai buvo pateikti, juose esant informacija ieškovei yra jautri – tai ne kas kita, kaip komercinės paslaptys.
Civilizuotai dirbantis teismas tokias situacija įprastai sprendžia paprastai: pripažįsta dalį viešos bylos medžiagos nevieša arba bylą dėl joje esančios medžiagos nutartimi padaro nebeviešą. Panašu, kad taip buvo padaryta ir šiuo atveju – komercinius duomenis pateikę ieškovės atstovai paprašė slaptumo, teismas į šį prašymą motyvuotai tenkino.
Kodėl tokius elementarius organizacinius, aiškiai reglamentuotus reikalus reikia slėpti nuo visuomenės, verčiant žurnalistus spėlioti – apie tai galima klausti nebent retoriškai.
Net ir paslapčia išnagrinėtose bylose priimamų sprendimų bazinė dalis, atspindinti verdikto esmę, privalo būti skelbiama viešai, tai, kaip minėta, preliminariai planuojama kitą mėnesį.