Projekto pradžioje komisijos pirmininkas Jurijus Smoriginas surengė dramatišką spektaklį, kuriame viešai išplūdo sekso skandalo išgarsintą dalyvę Jolantą Leonavičiūtę.
„Šitos pornomasažuotojos projekte nereikia“, – sakė jis ir pasilaistęs vandeniu demonstratyviai pasišalino iš studijos. Dėl tokios jo reakcijos J.Leonavičiūtei ir jos partneriui Mariui Gaižauskui laikinai net neleista dalyvauti projekte „Šok su manimi“ – jų likimą balsuodami sprendė žiūrovai.
Pasak J.Smorigino, jis negali leisti, kad projekte dalyvautų gėdingą praeitį turintys dalyviai. „Šokių projektą juk žiūri ir vaikai – kas čia per auklėjimas? Aš kategoriškai nesutinku, kad šita masažuotoja dalyvautų projekte“, – šeštadienį sakė jis.
Tačiau ar projektą žiūrintys vaikai turi girdėti tokius jo žodžius? Ar tokį turinį žiūrimiausiu laiku turėtų rodyti vienas populiariausių televizijos kanalų?
Apie tai Žmonės.lt pakomentavo buvęs Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorius, žiniasklaidos ekspertas, prof. Žygintas Pečiulis.
Televiziją, kaip reiškinį, tyrinėjantis ir jos aktualijomis besidomintis profesorius šeštadienį įsijungęs laidą sako po penkių minučių perjungęs kanalą. „Nors dėl savo darbo specifikos neretai privalau žiūrėti ir tai, kas man visai nepatinka, šįkart nusprendžiau, kad laida neverta mano laiko. Tai yra tyčiojimasis iš žiūrovo. Tokie triukai surežisuoti labai neprofesionaliai ir neskoningai“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie vaidybą jis išskiria aktorius, kurie tai daro profesionaliai, ir tuos, kurie bando imituoti vaidinimą. „Kai kurie yra sudegusio teatro aktoriai. Buvo labai aiškiai matyti, kad tai (Smorigino pasirodymas laidos pradžioje, – red.) – surežisuota, tačiau būtent todėl reikia labai aiškiai žinoti to vaidinimo prabą. O ne visi žiūrovai supranta“, – mintimis dalijosi Ž.Pečiulis.
Pasak jo, ankstesniais metais projekte viskas vykdavo švelniau – užteko ir pagarbos, ir žaismingumo, tačiau vėliau skandalų kūrimas tiesiog įgavo pagreitį. Esą tuomet, kai projektą vedė šviesaus atminimo aktorius Vytautas Šapranauskas, dar buvo į ką žiūrėti. Tuo tarpu dabar, tiek vedėjai, tiek komisijos narių pasisakymai, tiek skandalingumo principu parinkti dalyviai televizijos ekspertui kelia savotišką pasipiktinimą. „Man labiausiai gaila vienos profesionalios komisijos narės, manau, kad ji ten labai nejaukiai jaučiasi. Tačiau jeigu jos ten nebūtų – tuomet laidoje išvis nieko nebūtų“, – sakė jis.
Tačiau Ž.Pečiulis įsitikinęs – projekto prodiuseriai savo pasiekė jau pirmoje laidoje: reitingai dideli, auditorija pasiekta, po laidos visi apie ją šneka. „Akivaizdu, kad toks buvo jų tikslas – visus suerzinti. Tačiau kodėl visa tai turime žiūrėti šeštadienio vakarą? Apskritai, kodėl tuomet televizija pretenduoja į šeimos televiziją? Ar kas nors iš prodiuserių dukterų pagalvoja, kad prie televizorių ekranų gali sėdėti šeima? Norisi, kad televizija neitų laisvu kritimu žemyn“, – mintis dėstė jis.
Daugiau nei prieš dešimtmetį lietuvišką televiziją pasiekę realybės šou taip pat buvo vertinami prieštaringai. Tuomet žiūrovai taip pat skirstėsi į dvi stovyklas – tų, kuriems smalsu pažiūrėti, kas vyksta, pro rakto skylutę, ir tų, kurie tiesiog nekenčia panašaus turinio laidų. Nepaisant to – vis tiek jas žiūri.
„Laidoje – skandalo šleifas. Žmonėms įdomu, kas bus toliau. Dabar apsižodžiavo, o gal antroje ar trečioje laidoje kas nors susimuš, kas nors nusirengs? Kartais ir intelektualūs, išsilavinę žmonės tokio pobūdžio laidas žiūri vien todėl, kad pamatytų, kaip toli galima nueiti, tie tiriamuoju žvilgsniu stebi, kiek toli gali nueiti televizija. Tuo tarpu kitiems tai – pramoga“, – sakė jis.
Ar ateityje tokios laidos taps norma, profesorius nelinkęs vertinti vienareikšmiškai. Pasak jo, yra daug panašaus pobūdžio žiūrimų laidų, kuriose išlaikomas taktas ir pagarba žiūrovui.
Visas diskusijas apie šį projektą jis vadina bereikalingomis ir laidai nešančias nemokamą reklamą. „Kalbėdami apie juos, pilame vandenį ant jų malūno. Neverta“, – kalbėjo Ž.Pečiulis.