Laidai „KK2“ Linas pasakojo, kad su tėvu Gintautu juos siejo labai stiprus ryšys – tėtis ne tik buvo tas žmogus, kuris padėjo jam žengti pirmuosius žingsnius karjeroje, jis kartu buvo ir dainuojant didžiojoje scenoje.
Lino teigimu, dalyvaudamas muzikiniame projekte „Lietuvos balsas“ su tėčiu jis derindavęs visas pasirodymų detales – Gintautas tardavo paskutinį žodį.
L.Vaitkevičius projekto scenoje visada atrodė linksmas, tačiau mažai kas žinojo, kokios bėdos slegia jo pečius. Tuo metu, kai Linas kovėsi „Lietuvos balse“, didžiausias jo palaikytojas tėtis Gintautas grūmėsi su žiauriausia liga – leukemija.
„Tėtį liga pakirto taip, kad jis beveik nebegalėjo judėti. Atsikėlęs po operacijų jis nesuprasdavo, kas buvo, nieko neprisimindavo. Operacijų buvo daug, mes labai bijojome, kad jis po jų gali neatsikelti, todėl supratę, kad jis bunda, visuomet iš džiaugsmo apsiašarodavome. Tėtis kovojo ir degė labai dideliu noru gyventi, tai ir yra skaudžiausia – jis labai mylėjo gyvenimą“, – laidoje „KK2“ atvirai pasakojo L.Vaitkevičius.
Gintautas Vaitkevičius Lietuvoje buvo žinomas kaip renginių vedėjas, realybės šou „Baras“ dalyvis. Jis dirbo ir LNK televizijoje, kur kelerius metus vaidino senį Elenkenį, kuris prieš Kalėdas Lietuvos gyventojams dovanodavo šaldytuvus. 2001 metais Gintautas išgarsėjo kaip geriausias anekdotų pasakotojas – laimėjo Lietuvos anekdotų čempionatą.
Laidai „KK2“ Linas pasakojo, kad tėtis visą gyvenimą labai daug dirbo, bet prieš kelerius metus tempą nusprendė pristabdyti – mažiau dirbti, daugiau keliauti.
„Tėtis dirbdavo septynias dienas per savaitę – penkias savivaldybėje, o tris arba dvi privačiose šventėse ar vestuvėse. Mes jam sakydavome, kad reikia pailsėti, jis su tuo sutiko ir pradėjo keliauti po užsienį, tam negailėjo pinigų“, – apie tėvą kalbėjo Linas.
Tačiau vienos kelionės užsienyje metu Gintautas susižeidė nugarą, ant kūno atsirado didelės mėlynės.
„Čiuožinėdamas baseine nuo tramplinų į vandenį jis susitrenkė šoną, toje vietoje atsirado didelė mėlynė. Grįžus į Lietuvą ant kūno tų mėlynių atsirado dar daugiau“, – laidoje „KK2“ pasakojo dainininkas.
Gintautas kreipėsi į medikus – diagnozė buvo negailestinga – leukemija. Pasak Lino, tėtis trejus metus kovojo su liga, ištvėrė chemoterapijos kursą, atrodė, kad liga jau įveikta.
„Liga buvo pasiekusi remisiją, ji užmigo, tėčiui pasakė, kad jis sveikas. Jis jautėsi pilnavertis žmogus, toliau tęsė darbus“, – prisiminė L.Vaitkevičius.
Laidoje jis pasakojo, kad jo tėtis tyrimus darydavosi kiekvieną pirmadienį. Galiausiai vieną dieną gydytojai pasakė, kad kažkas ne taip, reikia atlikti daugiau tyrimų. Ir tada paaiškėjo, kad liga sugrįžo.
Linas atsisveikinti su tėvu ir susitaikyti su diagnoze turėjo laiko – paskutinį gyvenimo dovanotą mėnesį Gintautas buvo drąsus: pasakė Linui, kokių laidotuvių nori, nurodė, kokios dainos per atsisveikinimą turi skambėti. Nenorėjo liūdnos muzikos, prašė, kad per jo laidotuves grotų AC/DC, Bryano Adamso ir „Žemaitukų“ muzika.
Linas „KK2“ laidai pasakojo, kad paskutiniai pokalbiai su tėvu buvo ypač asmeniški – Gintaras Linui papasakojo daug iki šiol nežinotų gyvenimo detalių.
„Per visą savo gyvenimą aš nesiryžau jo paklausti, kaip jis studijų metais susipažino su mama. Gyvenimas prabėgo, o aš supratau, kad nieko nežinau apie jų jaunystę, savo vaikystę. Tas mėnuo buvo labai svarbus – dabar aš ramus, mes pasikalbėjome“, – apie paskutinį tėvo mėnesį kalbėjo Linas.
Nors paskutinius gyvenimo metus Lino tėvai gyveno atskirai, jie visada išliko draugai – abu jie bendraamžiai – 53-ejų, kartu praleido daugiau nei pusę savo gyvenimo.
Spalio mėnuo Linui buvo beprotiškai skausmingas – keturios dienos prieš tėčio mirtį, anapilin iškeliavo ir Lino mama Lolita. Jaunas vaikinas per kelias dienas neteko abiejų tėvų.
„Kol kas nerandu atsakymo, kaip įmanoma dviem žmonėms nugyventi 53-ejus metus ir mirti vos ne tą pačią dieną. Nors jie ir buvo išsiskyrę, bet, matyt, vienas be kito negalėjo nei gyventi, nei mirti“, – graudžią savo šeimos istoriją prisimena L.Vaitkevičius
Lino mama netikėtai mirė Vokietijoje, jai sustojo širdis. Laidoje Linas atviravo, kad mama labai sunkiai išgyveno skyrybas, svarsto, kad galbūt dėl to jos sveikata labai suprastėjo.
Linas nori, kad jo šeima būtų tokia kaip tėvų ir priduria, kad savo pirmąjį vaiką jis pavadins Gintauto garbei: „Po tėvo mirties aš labai vertinu šeimą, aš noriu būti su šeima, noriu vaikų, noriu savo vaikui duoti Ginto arba Gintautės vardą.“
