Apranga privalėjo derėti su kūriniu
Mergina sako, jog kaskart kuriant atlikėjams stilių panašiuose projektuose būtina susipažinti su klientų kūryba: atliekamomis dainomis, vaizdo klipais. Anot stilistės, atlikėjų aprangos koncepcija privalo papildyti atliekamą kūrinį, paprastai tariant, atrodyti „į temą“.
– Vaidotas Valiukevičius („The Roop“ vokalistas, – aut.past.) man atsiuntė ir dainą, ir jų filmuotą šokį. Išvydusi supratau, jog tai bus konceptualus, nestandartinis, „kodinis“ šokis, kurį įsimins masės ir galės atkartoti. Stilistas, pamatęs žmogų, jau gali nusipiešti viziją, kaip jis gali atrodyti geriausiai, kas scenoje pabrėžtų jį patį, nenutolstant nuo jo asmeninio stiliaus. Apranga turi paryškinti jo individualumą. Stilių kiekvienam grupės nariui kūriau atskirai. Susidariusi nuomonę apie jų atliekamą kūrinį nutariau, jog apranga turi būti minimalistinė, paprasta, tačiau tam tikros aprangos detalės galėtų kiekvieną išskirti, – pasakojo stilistė.
Visa tai Glorija įgyvendino grupės vaizdo klipe. Gitaristą puošia švarkas ir šortai, perkusininkas dėvi kostiumą su tvirtai susagstytais marškiniais bei po kaklu ryši skarelę, pritariamieji atlikėjai pasipuošę kaprio stiliaus šortais.
Papuošė... varžtais
Glorija su malonumu prisimena kūrybinį procesą – visas grupės stiliaus kūrimas, kaip ir pats atliekamas kūrinys, priminė žaidimą. O smagiausia, jog ir pati grupė neprieštaravo stilistės improvizacijoms.
– Klipo filmavimui pagrindinį atlikėją apvilkau kombinezonu, po apačia – marškinius ir matau, jog kažko trūksta. Prisiminiau, jog vienai fotosesijai buvau iš „Senukų“ pirkusi varžtų. Paėmiau ir žiogeliais kiekvieną varžtą prie kombinezono pritvirtinau kaip aksesuarą. Atrodė tarsi garsaus dizainerio rūbas, o tai – tiesiog iš „Senukų“ pirkti varžtai, – linksmai dėstė Glorija.
Panašių improvizacijų pareikalavo ir grupės gitaristo stiliaus kūrimas. Kresnam vyrui buvo ganėtinai sunku parinkti kelnes.
– Iš „Humanos“ buvau nupirkusi plačias klasikines kelnes. Užvilkau jam. Atrodė juokingai. Sakau: „O kaip, jei nukirptume?“. Paėmiau žirkles, nukirpau. Atidžiau pažiūrėjus šortais tapusios kelnės atrodė tarsi ryklio iškąstos, matėsi kutai. Klasikinio švarko atlapus atverčiau – nenorėjau, kad atrodytų nuobodžiai – prisegiau žiogeliais. Vyras šiek tiek priminė husarą, atrodė didingai. Militaristiniai batai ir tie šortai suteikė žaismingumo, – apie kūrybinį procesą pasakojo Glorija.
Būtent toks, valiūkiškas, ir yra „The Roop“ grupės vaizdo klipas: rimtų veidų ir juokingų judesių choreografijos kompozicija.
„The Roop“ nėra vieninteliai atlikėjai, kuriems jauna moteris kūrė stilių. Būtent jos padiktuotų idėjų drabužiais puošėsi ir kiti „Eurovizijos“ atrankų finalininkai – Monique, Rūta Loop.
Stiliumi domėjosi nuo mažens
Vaidotas, grupės „The Roop“ atlikėjas, apie Gloriją sužinojo iš kitų šou verslo atstovų, kurie geru žodžiu atsiliepė apie ankstesnius stilistės darbus. Jauna moteris yra kūrusi stilių ir komikams Mantui Katleriui bei Mantui Stonkui.
Tauragiškė į mados pasaulį įžengė iškart po studijų. Mados dizainą ji studijavo Vilniaus dizaino kolegijoje, kur ir įgijo stilistės profesiją.
– Mada domėjausi nuo mažens. Tam įtakos turėjo ir tėtis, kuris veždavosi į Prancūziją. Lietuvoje mados dar buvo kuklios. Ten išvysdavau tai, ką Lietuvoje matydavau tik mados žurnaluose. Namuose internete virtualiai perrenginėdavau lėles. Stilių kurdavome iš dėvėtų drabužių parduotuvėse bei močiučių spintose rastų drabužių. Vėliau tėtis nupirko fotoaparatą, tai su drauge rengdavome fotosesijas. Dienoraštyje rašiau, jog mano svajonė – tapti dizainere. Tada išsireiškimas „mados stilistas“ dar man nebuvo žinomas, – dėstė Glorija.
Draugiška ir komunikabili mergina studijų metu netruko suburti panašių pomėgių vienijamą draugų ratą ir be didesnių sunkumų įsiliejo į sostinės mados gyvenimą.
– Jei dabar reikėtų duoti patarimą jaunam žmogui, pabrėžčiau, jog studijuoti verta ne vien dėl specialybės įgijimo, bet ir siekiant įgyti pažįstamų ratą, kuris atitiktų tą profilį, kuo tu nori užsiimti gyvenime. Tarp mano draugų atsirado ir fotografų, ir drabužių dizainerių, grafikos dizainerių, mus vienijo bendri projektai. Vos pradėjusi studijuoti supratau, jog nebus taip, kad gausiu diplomą ir gausiu darbą, teko įdėti nemažai pastangų. Ieškodavau modelių, fotografų, dėvėtų drabužių parduotuvėse nupirkdavau patinkančių drabužių, kurdavau stilių, jį įamžindavome fotosesijose. Tai buvo ne tik linksmybės, tai buvo tuo pačiu ir savo darbų rinkinio kūrimas, – kalbėjo Glorija.
Mergina sako, jog mados skonio formavimuisi įtakos turi daug dalykų, net bręstančią asmenybę supanti gyvenamoji aplinka. O kaip sostinėje pritapo ji pati, mergaitė iš provincijos? Glorija sako galvojusi, jog reikia neišsiskirti – kurį laiką slėpė „tauragietišką“ akcentą, stengėsi kalbėti taisyklinga bendrine lietuvių kalba.
– Maniau, jog tai pabrėžia mano lygį, profesionalumą, tačiau kai suvokiau, jog mano pačios darbai kalba už mane, atsipalaidavau. Net ėmiau didžiuotis, jog esu tauragiškė, kalbu tarmiškai. Nebijau pasijuokti iš savęs. Kita vertus, juk net didžiausi mados kūrėjai nėra vien iš Niujorko, Sidnėjaus ar Paryžiaus, jie į šalių sostines suvažiuoja iš mažų miestelių. Mados pajautimas – užkoduotas genuose. Žinoma, miestas kažkiek įtakoja tavo pasaulėžiūrą ir galbūt net skonį. Įtaką daro asmenį supantys žmonės, net pastatai. Jauno žmogaus smalsumas, domėjimasis tuo, kas vyksta pasaulyje ir sukuria savitą, išskirtinį žvilgsnį į madą ir grožį, – sakė jauna kūrėja.
