Dar prieš pusantrų metų E.Stalionis gyveno taip, kaip įprasta kone kiekvienam „miesto vaikui“ – užaugo Vilniuje, Antakalnyje, čia pat, mieste, ir siekė tvirtų gyvenimo pamatų.
Sostinėje E.Stalionis buvo radęs darbą spaustuvėje, kur bene dvejus metus užėmė vadybininko pareigas, taip pat buvo atsakingas už produkcijos išvežiojimą. Viskas ramu, gražu, tvarkinga, tik... Kažkas ne taip.
Bendraudamas su 15min Edvardas pasakoja, kad gamta jį traukė nuo pat vaikystės. „Gamta traukė visada. Žygiai, išgyvenimo mokyklos, miškai, ekstremalus sportas, kalnai, urvai... Tai prasidėjo labai anksti, ir visad buvo labai įdomu“, – pasakoja jis.
TAIP PAT SKAITYKITE: „The ROOP“ vaizdo klipe „Hello“ – merginą mylinti Aušra, jogas ir laimingiausia višta Lietuvoje
Vėliau gamtoje jis ieškojo savęs: „Buvo visokių pasikeitimų asmeniniame gyvenime, šeimoje. Keitėsi ir vertybės, buvo įkvepiančių kelionių – išvykdavau vienas pakeliauti, pasivaikščioti po kalnus... Daug būdavau su savimi, daug mąstydavau. Tada prasidėjo eksperimentai, kurių finale nukeliavau iki vienkiemio. Anksčiau daug svajodavau apie tokį gyvenimą.“
Ilgą laiką mintys apie gyvenimą vienkiemyje ir buvo tiesiog Edvardo svajonė. Bet tada jis susipažino su Viktorija, ir ji netruko tapti jo mergina.
„Draugės svajonė buvo tokia pati. Kai susitikome, mūsų mintys sutapo. Anksčiau ji jau buvo gyvenusi vienkiemyje Tauragėje, vėliau išvyko gyventi į užsienį... Tada susipažinome, užsimezgė draugystė. Kartu nusprendėme, kad gyventi arčiau sostinės bus naudingiau mūsų veiklai. Tada radome vietą arčiau Vilniaus“, – pasakoja E.Stalionis.
Sodyba yra netoli Aukštadvario, Trakų rajone. „Tai kavinės „Gyvas baras“ savininkai Goda ir Marius turi sodybą, kurioje leidžia mums vykdyti „Trijų paršelių“ veiklą. Dabar turime planą tą sodybą išsipirkti“, – džiaugiasi Edvardas. Tame vienkiemyje kartu su Viktorija jis gyvena jau pusantrų metų.
„Išsikrausčius į vienkiemį neturėjome nieko: jokių patogumų, net vanduo tik šuliny, dėl šildymo – kūrename malkas... Bet tai neišgąsdino. Dabar po truputį tvarkomės, nejaučiame streso, – pasakoja Edvardas. – Keitėsi daug kas, keitėsi kardinaliai. Anksčiau su sese Paulina planavome atidaryti Vilniuje veganiško maisto kavinę... Tačiau vienkiemis tapo didesniu prioritetu. Viktorija svajojo apie saugius namus fermos gyvūnams. Užsienyje, pavyzdžiui, JAV, tokie dalykai gyvuoja jau gal 30 metų, yra įsišakniję. Galiausiai aš pasirinkau ne kavinę mieste, bet saugius namus fermos gyvūnams vienkiemyje.“
Taigi pats įsikūręs tame vienkiemyje Edvardas ėmėsi pildyti ir ilgainiui bendra tapusią savo ir Viktorijos svajonę – įkūrė namus fermos gyvūnams, kuriuos pavadino „Trys paršeliai“.
„Trys paršeliai“ yra saugūs namai fermos gyvūnams – ne pelno siekianti organizacija. Mes turime du pagrindinius tikslus – suteikti nuolatinius saugius namus fermos gyvūnams ir užsiimti švietimu. Čia gyvenantys nuo paskerdimo išgelbėti gyvūnai, padeda žmonėms atkurti ryšį su visais gyvūnais, primena, kad ne tik visų mylimi augintiniai šunys ir katės yra draugiški, žaismingi, norintys žmogaus meilės ir rūpesčio. Čia gyvūnai nėra išnaudojami jokiais būdais – nei kiaušiniams, nei pienui, nei vilnai. Jie tiesiog gyvena maksimaliai komfortiškomis salygomis, laisvi, gali bendrauti su kitais gyvūnais ir žmonėmis. Renkame žmonių aukas, jie noriai aukoja įvairiais būdais. Jaučiame didelį susidomėjimą, nes tokie esame pirmieji Baltijos šalyse“, – pasakoja E.Stalionis.
Tiems, kurie apie „Tris paršelius“ ligšiol negirdėjo, paaiškina ir detaliau: „Mūsų namuose auga tie gyvūnai, kurie, pagal standartišką visuomenės požiūrį, keliauja ant stalo maisto pavidalu. Dabar pas mus gyvena karvė, avys, ožiai, vištos... Kitur jie būtų sulaukę galo. Pavyzdžiui, vištos pas mus atkeliavo iš fermos, kur buvo tiesiog išmestos. Taip, tokia baisi praktika fermose egzistuoja – išmetami lauk gyvi ar leisgyviai gyvūnai. Kartu su Viktorija stipriai vystome šį projektą, todėl kitoms veikloms laiko lieka mažai. Norime parodyti, kad ne tik kačiukai ir šuniukai nusipelnė gražaus gyvenimo bei bendravimo, bet ir visi kiti šaunūs gyvūnai, kurie puikiai bendrauja, socializuojasi. Išgelbėti gyvūnai turi didelę aptvertą teritoriją, vaikšto laisvai, turi savo „kambarius“ tvarte, kur dėl saugumo yra uždaromi nakčiai.“
Edvardas ir Viktorija tuos gyvūnus prižiūri, puoselėja, o norintys gali susitarus atvažiuoti pabendrauti su jais.
„Trys paršeliai“ yra ne pelno organizacija, Edvardas su drauge dirba savanoriškai, bet atlygio. Iš ko tada ši pora gyvena? „Kartais mes su Viktorija pafotografuojame. Be to, atsiranda ir vienas kitas darbelis Vilniuje. Planuojamės pajamas“, – sako E.Stalionis.
Ir į miestą jis, sako, kraustytis nenori: „Pasiilgstu tam tikrų kultūrinių, socialinių galimybių mieste. Mes mėgstame atvykti į Vilnių „pasikultūrinti“ – ar į spektaklį, ar į kino festivalį nueiti, ar su draugais susitikti, nueiti kur paragauti kažko naujo. Bet kitų aspektų – miesto šurmulio, viso to judesio, tikrai nepasiilgstu. Šiuo metu grįžti tikrai nenoriu. Juk į miestą ir taip užsuku... Jis nėra labai toli nuo mūsų namų – tik 60 km. Mums atrodo, kad funkcionuojame ir mieste, ir kaime, balansuojame. Esame visuomeniški.“
„The Roop“ vaizdo klipe E.Stalionis pasirodė kartu su sodyboje gyvenančia višta BA. „Vaidotas, kaip ir aš, pasirinkęs augalinę mitybą. Anksčiau buvome kelissyk su juo susitikę, ir yra lankęsis ir pas mus. Buvau jam pasakojęs savo istoriją. Jis ja susidomėjo ir pakvietė nusifilmuoti. Klipe pasirodžiau su višta BA. Vaizdavau save“, – šypsosi pašnekovas.