Būna, kad garsenybės vengia viešumos, bet jų populiarumas nemažėja: šiuos žmones norima matyti scenoje, televizoriaus ekrane, spaudoje skaityti interviu su jais. Tuo metu kūrybinių aukštumų nepasiekę asmenys tampa žinomi, nes visur sukiojasi: vakarėliuose, renginiuose, televizijos laidose. Galiausiai jie pradedami vadinti „įkyriausiomis žvaigždėmis“.
Apie tai, kodėl patinka arba nepatinka viešumas, kalbiname populiarią aktorę Kristiną Kazlauskaitę, estrados grandą Stasį Povilaitį, teatro scenos žvaigždę Eglę Gabrėnaitę, dainuojantį verslininką Edmundą Štengerį–Mundį, renginių organizatorę Kristiną Kaikarienę, stilistą Mantą Petruškevičių, populiarumu tėvus dainininkus Livetą ir Petrą Kazlauskus besivejančią Ingridą Kazlauskaitę, dažnai viešumoje matomą Agnę Jagelavičiūtę ir įžymybių fotografę Agnę Gintalaitę.
„Nusibodo“
Nusprendusi pakalbinti garsią teatro aktorę ir televizijos humoro laidų ryškių personažų kūrėją Kristiną Kazlauskaitę išgirstu labai kategorišką „ne“. Kodėl? Juk talentinga moteris niekada nesirgo žvaigždžių liga ir su spauda bendravo nuoširdžiai. Pamažu įsikalbame. Aktorė sako iki šiol negalinti atsigauti po neseniai duoto interviu vienos televizijos gyvenimo būdo laidai ir interneto portaluose paskelbto jos anonso. K.Kazlauskaitė nesupranta, kaip įmanoma taip sumontuoti pokalbį, jį anonsuoti, kad vienus atsakymus palikus, o daugelį kitų iškirpus, sukuriamas skurstančios ir gyvenimu besiskundžiančios žvaigždės įvaizdis, nors tai visiška netiesa. Ypač nustebino, kad ją kalbinusi žurnalistė net nesuvokė, kodėl aktorei taip nemalonu. „Ar matėte reitingus?“ – toks buvo jos atsakymas populiariai televizijos ir teatro žiūrovų mėgstamai artistei. „Man nereikia reklamos, pasidariau ją per visą savo gyvenimą“, – lieja apmaudą į absurdišką situaciją patekusi K.Kazlauskaitė. Garsiai aktorei viešumas nereikalingas. Vakarėliuose, kuriuose tarp svečių nardo paparacai ir televizijų operatoriai, ji nesilanko. Kodėl? „Nenoriu. Nusibodo“, – tvirtina K.Kazlauskaitė. O štai žiūrovai džiaugiasi, kad aktorę vėl galima matyti LNK humoro laidoje „Dviračio šou“ ir apie tai rašo interneto komentaruose.
Kai negali atsisakyti
Lietuvos estrados legenda Stasys Povilaitis prisipažįsta, kad į vakarėlius eina tik tada, kai tai neišvengiama, kai jis nori pagerbti kviečiančiuosius. „Kai nėra kaip atsisakyti, tada ir einu“, – šypsosi dainininkas. Jis nemano, jog mirgėjimas televizoriaus ekrane ir spaudoje gali būti pagrindinė populiarumo priežastis, nors žinomumo ir prideda. „Tegul žmonės gyvena kaip nori. Jei man būtų 20 metų, irgi ten lankyčiausi. Kodėl nepasiautus su draugais ir pažįstamais?“ – sako S.Povilaitis. Vis dėlto didesnę metų dalį jis leidžia pajūryje, toli nuo sostinės šurmulio. Su žurnalistais bendrauja mandagiai ir maloniai, bet intriguojančiomis istorijomis žmonių smalsumo nekursto.
 |
| TV3 nuotr./Stasys Povilaitis |
Turi ką veikti
Eglė Gabrėnaitė – žinoma ir populiari aktorė, tačiau viešumoje jos dažnai nepamatysi. Žurnalų puslapiuose ir televizijos reportažuose šis veidas irgi nešvytuoja. Ar E.Gabrėnaitė nemėgsta triukšmingų renginių, po kuriuos nardo paparacai? „Neinu. Man gaila laiko. Ir taip yra ką veikti, – paaiškina aktorė. – Turiu studentų, kuriems esu reikalinga ir kurie laukia manęs išsižioję. Man šimtą kartų geriau nueiti pas juos. Studentai mokosi iš manęs, o aš – iš jų.“ Bet kuria proga rengiamus vakarėlius E.Gabrėnaitė vadina beprasmybe. Tačiau tų žmonių, kurie juose lankosi, aktorė nesmerkia. „Jeigu jiems ten gerai, tegul eina, – sako pašnekovė. – Man su taure rankoje vaikščioti nuo vieno žmogaus prie kito nepatinka. Kam to reikia? Nematau čia jokios prasmės. Tai – tuštybė.“
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Eglė Gabrėnaitė |
E.Gabrėnaitei mieliau būti jaukiuose namuose. „Esu pati sau įdomi, – tikina garsi aktorė. – Man „faina“ išsivirti kavos, pasiimti cigaretę ir žiūrėti pro langą, kaip lyja. Dar nepažįsta savęs iki galo. Tad man nereikia kitų žmonių. Tikrai nereikia. Esu katė, kuri vaikšto pati sau viena. Ir man tai patinka.“
Skaito komentarus
Ką dainuojantis verslininkas Edmundas Štengeris–Mundis mano apie tai, kad spaudoje matomi vis tie patys veidai? „Lietuvos rinka labai menka. Skaitytojų nedaug, o dar mažiau tų, apie kuriuos galima rašyti“, – tvirtina jis. Pašnekovas svarsto, kad žurnalistams, matyt, neapsimoka verstis per galvą, ieškoti išskirtinių asmenų. Užuot parašius vieną gerą straipsnį, paprasčiau pasiimti tai, kas paviršiuje, ką žmonės tikrai skaitys. Kita vertus, nedaug įžymybių nori ir sugeba įdomiai kalbėti.
Mundis gerai prisimena pirmą interviu, kuris buvo išspausdintas prieš dvidešimt metų trumpai gyvavusiame žurnale „Miksas“. „Rašė apie mane kaip apie Mundį, apie mano muzikinę karjerą. Buvau labai jaunas, tad skaitydamas straipsnį apie save jaučiausi pakylėtai, maloniai, tarsi ko nors pasiekęs. Buvo „faina“, – prisimena dainininkas. Šiandien, kai spaudoje mirguliuoja daugybė jo nuotraukų, Edmundas jaučiasi maloniai, nors negalėtų pasakyti, kad prie to įprato. Jis nebijo prisipažinti, jog internete skaito komentarus apie save. “Geri ar blogi, bet komentuotojai yra liaudies balsas. Jie – potencialūs mano klausytojai. Nevaidinu, kad man nesvarbu, kaip esu vertinamas„, – atvirauja vyras.
 |
| Jono Staselio nuotrauka/Edmundas Štengeris Mundis |
Kaip dainininkas galėtų paaiškinti savo dabartinį populiarumą? “Niekada nebėgu nuo žurnalistų, suprantu, kad ignoruodamas trukdysiu jiems dirbti. Tikiuosi, su manimi įdomu kalbėtis, nes į klausimus neatsakinėju tik „taip“, „ne“ arba „nekomentuosiu“, – teigia Mundis. Jis įsitikinęs, kad jei jau esi žinomas, neteisinga apsiriboti vien muzikine veikla ir kitomis temomis su žiniasklaida nebendrauti.
„Esu žvaigždė“
Stilistas Mantas Petruškevičius – vienų mėgstamas, kitų nuolatos traukiamas per dantį – kalbėtis sutinka mielai ir nesimaivydamas. Pašnekovas prisipažįsta, kad anksčiau rinkdavo leidinius, kuriuose buvo rašoma apie jį. Dabar sako neteikiantis daug reikšmės nei tokioms publikacijoms, nei jų turiniui. Tačiau pirmąjį interviu prisimena labai aiškiai. Tada penkiolikmetis Mantas žurnalistams pasakojo apie vitrinų dekoravimą ir puokštes. Perskaitęs straipsnį liko nepatenkintas tik savo nuotrauka.
Dabartinį populiarumą M.Petruškevičius aiškina juokaudamas: „Lietuvoje esu žvaigždė, todėl mane ir fotografuoja.“ Po trumpos pauzės ima svarstyti, kad jei būtų tikrai neįdomus, niekas ir interviu neprašytų. Stilistas atvirauja, jog spaudos ir žmonių dėmesys anksčiau buvo malonus, bet dabar vargina. „Restorane užsisakinėju salotas, nors mėgstu balandėlius, nes nesmagu, kai žmonės žiūri, kaip kramtau“, – sako Mantas. Tačiau dėl to jis labai neišgyvena, nes supranta, kad tokia yra populiarumo kaina.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Mantas Petruškevičius |
Kodėl vieni tampa garsūs, o kiti ne? „Jei žmogus turi charizmą, spinduliuoja, įdomiai kalba, natūralu, kad jį kalbina“, – svarsto stilistas. Jo manymu, norint būti žvaigžde neužtenka pademonstruoti kūno formų. Vieni tampa populiarūs, kiti – ne, nors ir nori išsiskirti. „Išsišokėliai – ne konkurentai“, – nukerta M.Petruškevičius. Jis sako atkreipęs dėmesį, jog dažniausiai fotografuojami gražūs veidai, kad papuoštų leidinių puslapius. O kokios žvaigždės iškils, diktuoja skaitytojų skonis. „Žmogus gali būti įdomus žurnalistui, bet neįdomus publikai“, – įsitikinęs M.Petruškevičius.
Padėkoja fotografams
„Būdama žinoma jaučiuosi puikiai, manęs tai nevargina. Būtų kvaila sakyti, kad bandau išvengti dėmesio. Priešingai. Jei šypsausi ir matau, jog esu fotografuojama, imu šypsotis dar labiau“, – neslepia renginių organizatorė Kristina Kaikarienė. Tiesa, taip buvo ne visada. Pirmąjį interviu moteris prisimena labai ryškiai. Prieš gerą dešimtmetį ji žurnalistams pasakojo, kaip puošia vitrinas ir žymių žmonių šventes gėlėmis. „Labai nerimavau ir prakaitavau, nes neįsivaizdavau, ko manęs galėtų klausti ir kaip netyčia tapau kam nors įdomi“, – pasakoja K.Kaikarienė. Labiausiai moteris jaudinosi prieš fotografuodamasi. „Kad ir kaip fotografas bandė įkalbėti, tąkart šypsenos išspausti nepavyko“, – prisimena ji. Dabar kalbėdama su žurnalistais K.Kaikarienė jaudinasi daug mažiau, nors nėra paprasta atvirauti nepažįstamam, pirmą kartą matomam žiniasklaidos atstovui. „Niekada nesi tikras, kaip informacija bus suprasta ir perteikta“, – sako renginių organizatorė.
Kodėl ji dažnai patenka į spaudos puslapius? K.Kaikarienė svarsto: galbūt todėl, jog nėra jokio fotografo prašiusi fotografuoti taip, kad nuotraukose atrodytų graži. Kiekvienam jų pasako „ačiū“. K.Kaikarienė sako, kad likti „už kadro“ neįmanoma, nes ji dirba su žinomais žmonėmis. Tačiau moteris pastebi, jog renginiuose dažniausiai fotografuojami vis tie patys veidai. Jos manymu, taip atsitinka todėl, kad yra žmonių, kurie tiesiog nusisuka nuo kamerų. Suprantama, tada fotografai į jų erdvę nelenda.
Dėmesys – nuo vaikystės
Ingrida Kazlauskaitė, dainininkų Livetos ir Petro Kazlauskų dukra, spaudoje pradėjo šmėkščioti neseniai, bet jau yra gana žinoma. Tiesa, pirmąjį interviu davė dar būdama maža mergaitė. Tada ji jaudinosi. Dabar I.Kazlauskaitė teigia pripratusi prie dėmesio.
„Daug kas turbūt mano, jog pati lendu į viešumą. Tikrai ne“, – patikina mergina. Ir priduria, kad būna dienų, kai skambina net keli žurnalistai. Tačiau Ingrida niekada nemeta ragelio, jei yra kalbinama maloniai, visuomet sutinka atsakyti į keletą klausimų. Galbūt todėl jos visur ir daug.
Kodėl žiniasklaidoje mirguliuoja tie patys veidai? „Spaudai rūpi žmonės, kurie domina visuomenę. Jei ant viršelio patektų nežinomas veidas, didžioji dalis skaitytojų nustebtų – kodėl? Pagrindinius žmones, kuriuos visi nuolatos “tarkuoja„, įdomiau aptarinėti“, – įsitikinusi I.Kazlauskaitė.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Lietuvos įžymybės dalinosi patarimais apie kosmetiką. |
Mergina pasakoja, kad kai kurie „žvaigždukai“ yra jai prisipažinę, jog siekdami populiarumo kurdavo įvairių istorijų, intrigų. Juk kuo esi populiaresnis, tuo daugiau darbų turi. Taigi spauda reikalinga dėl sėkmės. Tačiau yra kaina, kurią tenka už tai sumokėti. Problemų kyla tada, kai žmonės nori mėgautis įžymybės statusu.
Nesismulkina
Agnė Jagelavičiūtė neabejotinai lyderiauja tarp dažniausiai matomų veidų. Jos kelias į žvaigždes prasidėjo, kai mergina dalyvavo pirmajame Lietuvoje realybės šou „Akvariumas“. Nuo tada Agnė negali skųstis populiarumo stoka – kurį laiką dirbo televizijoje, o spauda aptarinėjo jos vestuves, skyrybas, mylimuosius, net plastinę pilvo sienos rekonstrukcijos ir riebalų nusiurbimo operaciją. Nors mergina ne kartą viešai skundėsi, kokie įkyrūs yra žurnalistai ir kaip nuodija gyvenimą, A.Jagelavičiūtė vėl mėgaujasi buvimu televizijos eteryje, o per įvairius vakarėlius fotografams nereikia daug stengtis, kad įamžintų gražuolę. Projekte „Rožių kerai“ su kitomis dalyvėmis ji diskutuoja būtent tomis temomis, kurios domina bulvarinę žiniasklaidą. LŽ paprašyta trumpo komentaro apie tai, kodėl dėmesio centre atsiduria tie patys veidai, Agnė nesikuklina: „Aš trumpų interviu nedavinėju.“ Todėl negalime pateikti jos nuomonės.
Už kadro
Mados fotografė Agnė Gintalaitė dažnai būna tarp garsių ir populiarių žmonių. Žinomo vyro – televizijos laidų vedėjo ir dailininko Rimo Valeikio – žmona, fiksuojanti žurnalų herojų interviu akimirkas ir rengianti jų fotosesijas, nuoširdžiai prisipažįsta visai nesvajojanti atsidurti kitoje fotoobjektyvo pusėje. Net ir tada, kai žurnalistai medžioja R.Valeikio interviu, o gyvenimo būdo žurnalai spausdina nuotraukas? „Džiaugiuosi, kai vyras sulaukia dėmesio. Rimas piešdamas dažniausiai sėdi vienas, o aš dirbdama daug bendrauju su žmonėmis. Vakare tenoriu, kad visi paliktų mane ramybėje, o jam, priešingai, patinka būti tarp žmonių ir bendrauti. Rimui tai gana gerai sekasi daryti“, – įsitikinusi Agnė.
Pasak pašnekovės, visiškai normalu, jei žmogus imasi vaidmens būti viešas, o už tai gauna atitinkamus dividendus – ir gerus, ir blogus. Tad kai mūsų žvaigždės skundžiasi, kaip joms sunku gyventi apsuptoms dėmesio, Agnei tai panašu į bandymus būtent atkreipti į save dėmesį ir kartu kurti tam tikrą įvaizdį – populiarumo nesivaikančios, todėl dar įdomesnės personalijos.
„Žvaigždė – sąlyginė sąvoka, susitarimo reikalas, kaip kas ką vadina. Fotografai irgi turi “slaptą„ kalbą, – išduoda pašnekovė. – Pavyzdžiui, “celebrečiai„ – tai žinomi veidai, nors visai neaišku, nei ką tie žmonės veikia, nei kuo yra ypatingi. Na, bet sugebėjimas būti žinomiems, atsidurti ten, kur daug žurnalistų, ir reikiamu rakursu pasisukti fotografams parodo jų, kaip rinkodaros specialistų, gabumus.“
Agnė sako atkreipusi dėmesį, kad rečiau interviu duodantys žmonės taip pat linkę teikti daugiau reikšmės tam, kas apie juos rašoma spaudoje, – smulkmeniškai vertina tekstą ir nuotraukas. „Jei tvirtai žinai, koks esi, vienoks ar kitoks makiažas nuotaikos nesugadins“, – pabrėžia A.Gintalaitė. Tarsi patvirtindama savo žodžius ji paprastai ir nepretenzingai pozuoja jaunai laikraščio fotografei.
Agnė prisipažįsta, kad rodomas dėmesys jai irgi paglosto savimeilę. „Tačiau man įdomiau pačiai stebėti reiškinius, žmones ir būti kuriančiojo, o ne “medžiagos„ pozicijoje“, – reziumuoja fotografė.
