Bandžiau mesti šį užsiėmimą, ypač pamatęs merginą, kuri mane sudomino, nors su ja ir nesusitikinėjau. Esu neryžtingas. Kaltinu save, kad jei nesugebu atprasti nuo masturbacijos, tai kol kas neverta ieškoti ir merginos. Man 27 metai. Audrius
Sveikas, Audriau. Tavo įsitikinimas, kad neverta ieškoti merginos, kol neatpratai nuo masturbacijos, visiškai klaidingas. Kaip tik atsiradus seksualinei partnerei, poreikis patenkinti save sumažėja arba visai išnyksta. Masturbacija nėra yda. Tokia ji tampa tada, kai virsta įkyrumu, užima didesnę dienos dalį, trukdo, o svarbiausia - taip bėgama nuo bendravimo, artumo su kitu žmogumi.
Dažnai autoseksualiniu elgesiu sprendžiamas vidinis konfliktas tarp noro suartėti ir didžiulės artumo baimės. Kartais savęs patenkinimas yra gynyba nuo tikro artumo, intymumo, ne tik seksualine, bet ir emocine, dvasine prasme. Mylėtis su savimi yra daug paprasčiau, saugiau - nereikia dėti daug pastangų, išvengi grėsmės būti atstumtas, išduotam, nereikia įsipareigoti, bijoti, kad mergina gali pastoti ir pan. Visgi mylėjimasis su mylimu žmogumi yra nepalyginamai daugiau džiaugsmo teikiantis.
Siūlau tau nekovoti su savo masturbacija, tačiau labai svarbu pradėti spręsti savo nepasitikėjimo savimi (o gal ir merginomis) problemas. Pabandyk užkalbinti patikusią merginą, o jei pasirodys, kad ji „užimta“ ar tu jai nepatikai, atsiras kita mergina, kuriai tu patiksi. Baimė, kad po sekso gali jaustis apatiškas, nepagrįsta - kaip tik seksas žmones atgaivina, nuramina, atpalaiduoja.
Keista, kad po masturbacijos jautiesi išsekęs, galbūt neteisingai masturbuojiesi ir nepatiri ejakuliacijos? Arba iš tiesų masturbacija tapo įkyrumu ir užima visas tavo mintis, didelę dienos laiko dalį. Tai reiškia, kad artumo, intymumo poreikis yra milžiniškas ir daugiau atidėlioti santykių su merginomis klausimo nebegalima. Sėkmės!
