Vedėjas pasakoja, kad rajone, kuriame jis augo, klestėjo žiaurumu garsėjusiu Šilinių gauja, aplink buvo daug nusikaltėlių ir vagių, o kone kasdien einant iš mokyklos tekdavo matyti išgertuves, muštynes ir asocialius kaimynus.
„Mano didžiausia svajonė buvo, kad alkoholio problema namuose išsispręstų. Tai paprasto žmogaus tragedija, kuri nutiko turbūt daugeliui, tačiau visi bijo apie tai kalbėti garsiai“, – LNK laidoje pasakojo Timūras Augucevičius, o išsamų reportažą žiūrovai išvys antradienio vakarą.
Timūras neslepia – jo namuose buvo daug alkoholio. Tačiau skaudžiausia jam, dar vaikui, buvo matyti ne išgėrusį tėvą, o nuolatinį kalimą į galvą, kad iš jo nieko nebus, kad jis nieko vertas, kad jis reikalingas.
Daugeliui vaikų namai yra saugus uostas, į kurį gera grįžti. Tačiau Timūro namai buvo vieta, iš kurios jam norėdavosi pabėgti. Namuose ilgą laiką nebuvo jokių patogumų. Vieninteliu patogumu Timūras įvardina koridoriuje stovėjusį aliuminį kibirą, kuris buvo skirtas atlikti gamtiniams reikalams.
Name nebuvo centrinio šildymo, tik krosnis, kuria pakūrenus namai sušildavo, tačiau dėl kiaurų sienų vos po kelių valandų temperatūra jau būdavo tokia pati kaip lauke.
Žinomo vyro gyvenimą pakeitė netikėtai sutiktas vienuolis, kuris padėjo jam surinkti pinigų emigracijai į Airiją. Būtent Airiją Timūras iki šiol vadina savo geriausia gyvenimo mokykla.
„Man buvo labai baisu. Tuo metu dar niekada neteko būti užsienyje, o juo labiau skristi lėktuvu. Jaučiausi išsigandęs, žalias, pasimetęs, bet tuo pačiu jaučiau tą gerą jaudulį, kad čia ir dabar yra mano bilietas į gerą gyvenimą“ , – pasakoja Timūras.
Jis pasakoja puikiai suvokęs, kad būtina pasinaudoti šiuo bilietu į geresnį gyvenimą. „Aš puikiai suvokiau, kad čia yra brūkšnys, kad atsidūręs Airijoje aš jau nebe rajoninis iš Telšių“ , – LNK laidoje „Nuo… Iki…” apie sunkų kelią į sėkmę pasakojo Timūras Augucevičius.