Garsi moteris sako, jog iki šiol sukurtas įvaizdis visuomenėje nevaržo jos kūrybinių minčių kabareto scenoje. Tačiau prisipažįsta – Lietuvoje nėra įprasta, jog moteris viena vestų kabareto vakarą, laisvai bendrautų, juokautų, valdytų naktinę auditoriją.
„Nors iš pirmo žvilgsnio rimtos teatro kūrėjos, ilgamečio televizijos veido, kino aktorės, naktį virstančios kabareto konferansjė, derinys gali pasirodyti šiek tiek keistas, jis įkvepia daugybę žmonių, o ypač moterų. Kabarete atvirai pasakoju apie savo patirtis, dalinuosi emocijomis, dainuoju su atvirais kostiumais ir dėl to jaučiuosi laisva. Dėkodami už patirtas emocijas, moterys ir vyrai kalba apie laisvės grožį, įkvėpimą būti autentišku, aistringai gyventi. Man tai yra patvirtinimas, kad mano pagrindinė motyvacija būti šiame žanre pasiteisino ir atnešė vaisių“, – atvirauja T.Vaškevičiūtė.
Visgi aktorė pastebi, jog moterų atžvilgiu nukreiptas visuomenės spaudimas atitikti grožio bei jaunystės standartus, kilti karjeros laiptais, o kartu ir prižiūrėti šeimos židinį, kelia nuolatinę įtampą. Tuomet jos neretai slepia savo prigimtį, atsisako malonumų ir džiaugsmo.
Anot aktorės, kabarete lytiškumas turi mažai reikšmės, ši vieta išlaisvina kiekvieną asmenybę, rašoma „23:45 agency“ pranešime spaudai.
„Kabaretas – tai proga pabėgti nuo kasdienybės rūpesčių. Čia vyrauja laisvė ir kiekvienas gali būti, kuo tik nori. Tiek moterys, tiek vyrai, nepaisant savo amžiaus, lyties ar orientacijos, atveria savo kūną ir sielą kurdami unikalius pasirodymus. Vieni jų – klasikiniai, elegantiški, poetiški, kiti – ekstremalūs, netikėti, iššaukiantys įvairiausias emocijas. Noriu paskatinti visas moteris būti drąsiomis, laisvomis ir įkvėpti jas džiaugtis kasdienėmis pergalėmis. Būtent todėl „Pergalė Vilnius Marc de Champagne“ kampanijos metu aš viena pasipuošusi burleskos kostiumu drąsiai įsiveržiau ir į verslo susitikimus, prabangias vakarienes ar rimtus pokalbius. Noriu įkvėpti visas moteris ir dalintis tuo, ką atradau kabarete“, – sako garsi aktorė.
Išdrįsta lemtingą akimirką
T.Vaškevičiūtė teigia, jog drąsios filmų scenos, išskirtiniai personažai spektakliuose – ilgo ir kantraus darbo su savimi rezultatas.
„Visą gyvenimą, įvairiais keliais, stengiausi atrasti drąsos būti savimi. Scenoje galioja visai kiti magiški dėsniai. Ten kūnas tampa mano instrumentu sugroti melodiją, todėl joje apsinuoginti man daug lengviau nei pliaže. Dabar galiu pasakyti, kad mano kūryba vis labiau atspindi asmenybę ir atvirkščiai – mano asmenybę augina tai, ką išdrįstu sukurti“, – dalijasi aktorė.
„Dabar trokštu drąsiai kurti, bet lygiai taip pat siekiu drąsiai gyventi – džiaugtis, mylėti, patirti kūno teikiamas malones, vertinti jo nepakartojamą ištvermę, o ne nuolat kovoti su kažkieno sugalvotais jaunystės ar fizinės išvaizdos standartais“, – teigia garsi moteris.
Tiesa, ji prisipažįsta, jog kelyje link besąlygiško pasitikėjimo savimi teko įveikti ne vieną kliūtį.
„Gyvenime bijau ir abejoju savimi, jaudinuosi ir išgyvenu. Bet lemtingą akimirką išdrįstu. Tai yra didžiausia mano pergalė“, – teigia T.Vaškevičiūtė.
Kasdienybėje ieško tikrumo
Užgesus teatro salės šviesoms ir užsivėrus kabareto durims, aktorė prisipažįsta esanti kupina vaikiško džiaugsmo. Anot jos, daugiausiai laimės jai teikia žemiški malonumai: žaliuojanti gamta, laikas su artimaisiais, fizinis aktyvumas.
„Visur ieškau tikrumo – jausmo, nuoširdaus džiaugsmo ir tikro ryšio su pačia savimi, kitais žmonėmis ir pasauliu. Jaučiu didelį malonumą dirbdama kasdienius buities darbus – gamindama mylimiems žmonėms, lankstydama ar lygindama mylimojo drabužius, dailiai padengdama stalą. Joks vaidmuo iš manęs neatima malonumo stebėti sprogstančius medžius ar kitus mažus dalykus – draugai juokiasi iš manęs, kai fotografuoju ir uodžiu kiekvieną pražydusį pakelės krūmą“, – sako T.Vaškevičiūtė.
Visgi moteris sako, jog pasitaiko vaidmenų, kurie ją psichologiškai paveikia stipriau, paliečia giliausias sielos kerteles ir šiek tiek „išderina“. Tačiau per daugelį metų ji jau išmoko šias būsenas atpažinti ir su jomis susitvarkyti.
„Artimoje aplinkoje esu labai atvira, kartais tiesiog pasakau – mane paveikė kūrinys, tema, kurią nagrinėjau repeticijoje, arba žmonės, su kuriais susidūriau. Paprašau jų nepriimti mano būsenos asmeniškai. Dažniausiai su tuo susitvarkyti padeda fizinis aktyvumas – jis sugrąžina mane „į žemę“, kad artimieji bendrautų su manimi, o ne su personažu“, – atskleidžia aktorė.
Ji kviečia moteris įsiklausyti į save ir patirti kuo daugiau tikrų akimirkų: „Esu tikra, kad daugelis iš mūsų, pamačiusios save iš šono, nustebtume, kiek daug jau esame pasiekusios. Įsiklausykime, priimkime ir nesigėdykime savo autentiškumo. Leiskime sau realybėje ar bent svajonėse patirti tokį gyvenimą, kurio iš tiesų trokštame. Dažnai tai – mažos smulkmenos, kurios sukuria tikrą ir prasmingą gyvenimo vertę ar savivertę.“
