Tomai, ar žiūri serialus, kuriuose vaidini?
Žiūriu, nes man smalsu. Pažįstu kolegų, kuriems sunku į save žiūrėti. O man įdomu matyti save iš šalies. Dažnai pastebiu tokių dalykų, kad net sunku įsivaizduoti, jog galiu taip elgtis, kalbėti, nutaisyti tokią išraišką. Pats save nustebinu. Mano antakiai labai ryškūs, todėl žiūrėdamas serialus pirmą kartą pamačiau, kaip jie krinta į akis. Pusbrolis juokėsi, neva galiu per daug nevaidinti, nes viską parodo antakiai. Be to, supratau, kad aš jų nemoku valdyti. Kiekvienas turi savo kūno centrą, iš eisenos matai, kuri kūno dalis jį valdo. Supratau, kad mane valdo keliai arba pėdos (šypsosi).
Ar gavęs pasiūlymą filmuotis seriale „Nemylimi“ ilgai galvojai? Juk vieni tavo kolegos mano, kad serialai – ne vieta geram aktoriui, kiti sako, kad artistas turi daryti viską, ko mokėsi.
Ilgai nesvarsčiau. Jeigu aktorius galvos, kad užsiėmimas – nerimtas, kad daro chaltūrą, vadinasi, taip ir dirbs. Nereikia galvoti, kas ką pamanys. Tiesiog turi jausti atsakomybę dėl savo profesijos ir kolegų. Tada ir rezultatai bus geri.
Baigiamos rodyti paskutinės „Moterys meluoja geriau“ serijos, kur vaidini keistuolį astrologą. Gal jau sulaukei kitų serialų kūrėjų kvietimų dirbti?
Nesakysiu (juokiasi). Gavau, gavau. Ir pasiūlymo neatsisakysiu. Tai bus dviejų buvusių mano kurtų serialų personažų lydinys. Teks vaidinti žmogų, turintį vidinės ramybės, romantikos, bet kartu velnių priėdusį. Jam nėra autoritetų, jis egocentrikas, kuriam rūpi ir įdomu tik tai, kas supa. Tiesą pasakius, ne tiek daug apie jį ir žinau. O išties čia jus sąmoningai painioju (juokiasi). Turiu du pasiūlymus vaidinti. Kol kas gyvenu ne taip gerai, kad galėčiau rinktis, todėl imu tai, ką duoda. Taip elgtis verčia aplinkybės, nes su darbais teatre šiuo metu labai sudėtinga.
Kai „Moterys meluoja geriau“ kūrėjai pasiūlė dirbti, susimąsčiau: o jeigu vėl reikės tapti „blogiečiu“, koks buvo mano vaidintas Žora „Nemylimuose“? Pagalvojau: nejaugi mane mato tik tokį? Pasiūlytas astrologo Vaidoto vaidmuo buvo netikėtas. Ir juokingas. Horoskopai, žvaigždės man taip tolima. Bet buvo įdomu, nes svarsčiau, kaip turėčiau vaidinti, kad pats patikėčiau ir kitus įtikinčiau, jog astrologija yra mano aistra. Sunkiausia buvo išmokti ir sakyti tekstus apie Juodąjį Mėnulį, krintančius ir kylančius mazgus, planetų būstus.
Puikiai pamenu, kai bandydamas suminkštinti lietuvių kalbos mokytojai širdį staiga vidury pamokos atsiklaupiau prieš ją ant kelių ir pradėjau deklamuoti eilėraštį.
Nesulaukei profesionalių astrologų skambučių ar laiškų, kad televizijos ekrane kalbi visiškus niekus?
Ne, scenarijaus autorius Giedrius Kalėda į tai labai rimtai pažiūrėjo. Rašydamas jis rėmėsi moksline literatūra. Prieš pat filmavimą tekstą iškaldavau mintinai. Būdavo po tris puslapius vien astrologinių keistenybių surašyta. Kai tuo visiškai nesidomi, suprasti, apie ką kalbi, labai sunku, o dar reikia tai padaryti įtikinamai...
Astrologija nesidomi, bet teko girdėti, kad aktoriaus profesiją pasirinkai kažkur perskaitęs savo horoskopą ir rekomendacijas.
Iki vienuoliktos klasės nežinojau, ką gyvenime noriu daryti. Visą laiką svajojau tyrinėti žmogų. Ne medicinine, o kūrybine prasme (šypsosi). Tai vyksta stebint, kalbantis. Man visada įdomi ir graži žmogaus reakcija į įvairius dalykus. Manau, kad vaidyba yra tam tikra bendravimo su žiūrovu forma. Nesiekiu jam primygtinai ko nors įkišti į galvą, nes kiekvienas pasiima tai, ką nori. Žiūrovams įstringa skirtingi dalykai: žodis, mintis, mimika ar judesys. Jeigu žmogų priverti reaguoti, tai jau gerai. Vyksta toks netiesioginis bendravimas.
Pamenu, kartą knygyne, tada buvau gal kokioje dešimtoje klasėje, pastebėjau atvirukus su astrologinėmis prognozėmis. Susiradau savąjį. Perskaičiau apie meilę, pinigus, sveikatą ir profesiją. Žuvims patarta būti gydytojais, šokėjais, muzikantais ir aktoriais. Du paskutiniai pasiūlymai manyje kažką suvirpino. Gal verta pamėginti? Pagalvojau, kad aktoriaus pradas manyje buvo visada. Būdamas mažas mėgau dainuoti, vadinasi, potraukį scenai turėjau. Jeigu mokykloje reikėjo kokį „šposą“ iškrėsti ar dalyvauti renginyje, visada labai bijodavau, bet kartu ir labai norėdavau. Dažniausiai iš viso to išeidavo kas nors labai keisto. Jeigu reikėdavo mokytoją įtikinti nerašyti rašto darbo, ta užduotis kliūdavo man. Tai buvo lyg pramoga. Puikiai pamenu, kai bandydamas suminkštinti lietuvių kalbos mokytojai širdį staiga vidury pamokos atsiklaupiau prieš ją ant kelių ir pradėjau deklamuoti eilėraštį. Ji baisiai įraudo ir nieko nebegalėjo pasakyti. Rašto darbo, kurio visa klasė baisiausiai bijojo, tą dieną nerašėme (šypsosi).
Koks tavo laisvalaikis?
Jo dabar turiu daug (šypsosi). Ir dėl to džiaugiuosi, nes galiu truputėlį nuo visko atsiriboti, apmąstyti darbą ir asmeninį gyvenimą. Kadangi dabar žiema, mėgstu šiltai pamiegoti arba paskaityti, filmą pažiūrėti. Vis dažniau į rankas paimu gitarą – groju, dainuoju, kartais rašau eiles. Vienu metu laiko tam nebuvo. Pavyzdžiui, kai studijavau. Dabar dainuoju pats sau vienas ir labai retai viešumoje. Tam trūksta profesinių įgūdžių.
Kartais nekyla baimės, kad pabos gyventi taip ramiai?
Poilsis yra reikalingas. Kol kas jaučiuosi gerai. Nors pastarosiomis dienomis pagaunu save galvojantį: noriu dirbti. Paskutinį mėnesį beveik nieko neveikiau. Visiškas atsipalaidavimo laikas, per kurį supratau, kad reikia nuvažiuoti pas giminaičius, pagulėti lovoje, paimti ir padėti gitarą, paeksperimentuoti virtuvėje, namus susitvarkyti, su senais draugais susitikti, pagaliau savimi pasirūpinti – pasportuoti, baseine paplaukioti. Kartais būtina užsiimti kitais dalykais, kad darbas nevirstų rutina. Gyvenime reikia stengtis neprarasti aistros. Jaučiu, kad ji manyje jau įsižiebė, nes rankos niežti, kaip noriu darbo. Kai užeina nemiga, vadinasi, reikia pradėti dirbti. Ji prasideda nuo per ilgo poilsio. O man ji jau prasidėjo (juokiasi).
Tomas Kliukas: tik faktai
Gimė ir augo Alytuje, baigė Jotvingių gimnaziją. Iš pirmo karto nepavyko įstoti į Muzikos ir teatro akademiją, tačiau po metų sėkmė nusišypsojo ir 2007–aisiais tapo diplomuotu aktoriumi.
Mama Gražina – namų šeimininkė, be Tomo, dar užaugino sūnų Saulių ir dukterį Viktoriją.
Aktorius gyvena Vilniuje. „Kol kas vienas, bet nesijaučiu vienišas. Neturiu jokių augintinių, nebent vienas kitas voras perbėga per kambarį.“
