Gimimo data, vieta: 1984 05 25, Kaišiadorys. 26 m.
Širdies reikalai: dvejus metus draugauja su Egle (21).
Patirtis: šoka 19 metų; pradėjo nuo pramoginių šokių, o dabar pasirinko gatvės šokių stilių.
Veikla: šokėjas, šokių treneris.
Apdovanojimas: 1-oji vieta projekte „Tu gali šokti“.
Tomai, regis, niekada neslėpei, kad labai pasitiki savo jėgomis?
(Atsidūsta) Tai dažniausiai man užduodamas klausimas... Niekada garsiai neištariau, kad labai savimi pasitikiu. Gal tiesiog spinduliuoju energija ir pasitikėjimu, todėl apie tai prabilo vienas iš komisijos narių, taip užlipdydamas man savotišką etiketę.
Viganto Ovadnevo nuotr./Tomas Uroška su drauge Egle |
Kilo minčių, kad tai gali Tau pakišti koją?
Taip, šito buvau pradėjęs bijoti.
Kaip manai, kodėl Tu laimėjai?
Gal dėl to, kad esu universalus šokėjas. Kaip sakoma – laimi geriausias!
Aktyviausiai už projektų dalyvius balsuoja merginos. Gal Tau tai padėjo pelnyti papildomų balų?
Nemanau. Juk tai šokių projektas, todėl žmonės balsuoja už gražią choreografiją, o ne už dalyvių išvaizdą. Na... gal truputį simpatijų pritraukė ir mano išvaizda.
Koks jausmas užplūsta, kai stovi du žmonės, kovojantys dėl nugalėtojo vardo, ir laukia verdikto. Ar labai dreba širdis?
Ne tas žodis, kaip širdis dreba!.. Galvoji tik apie vieną – kuo greičiau sužinoti rezultatą. Tokio jausmo dar kartą tikrai nenorėčiau patirti...
O tas jausmas, kai pasako, kad nugalėtojas esi Tu?..
Net nežinau, kokį pavyzdį pasakyti... Tai yra žodžiais nenusakomas jausmas. Nerealu! Viena iš geriausių mano patirtų emocijų.
Kai kalbėjom praėjus kelioms dienoms po superfinalo, užsiminei, kad esi nežmoniškai pavargęs.
Dar ir šiandien jaučiu nuovargį. Juk šokdavome po dešimt valandų per dieną. Manau, ne kiekvienas ištvertų. Visi jautėmės labai pavargę emociškai: tiesioginis eteris, rezultatų laukimas išsunkia visas jėgas. Numečiau septynis kilogramus ir dabar suku galvą, kaip kuo greičiau vėl juos priaugti. Šiuo metu galvoju tik apie poilsį.
Turbūt laimėtus 5 000 eurų ir išleisi atostogoms?
Tikrai taip. Kai tik į rankas gausiu laimėtą sumą, lėksiu atostogauti.
Projekto superfinale fotografai įamžino Tave atskubėjusią pasveikinti širdies draugę Eglę. Ar ji buvo tas žmogus, kuris Tave palaikė, nepriekaištavo dėl per mažai jai skiriamo dėmesio?
Taip. Ji dar labiau jaudinosi nei aš. Už viską jai noriu padėkoti. Šis projektas Eglei buvo didžiulis išbandymas. Tas jaudulys, nerimas dėl manęs jai atėmė daug jėgų. Jei ne jos palaikymas, gal aš ir nebūčiau laimėjęs.
Viganto Ovadnevo nuotr./Tomas Uroška |
Kiekvieną sekmadienį Eglė atvykdavo į Vilnių, kad Tave palaikytų. Ar nekildavo didesnis jaudulys ir dėl to, kad žiūrovų salėje sėdi mylimas žmogus?
Atvirkščiai! Man nuo to tik geriau. O jei akimis pagaudavau jos žvilgsnį, man tapdavo dar ramiau. Palaikymas yra be galo svarbus. Jei pamatydavau man plojančius gerbėjus ar plakatus su mano vardu, iškart pasijusdavau tūkstantį kartų stipresnis.
Tavo vardas visuomet būdavo skanduojamas garsiausiai. Turbūt tai ir suteikė stiprybės?
Be abejo. Šokių konkursą galima lyginti su krepšinio rungtynėmis. Kuo didesnis palaikymas – tuo lengviau pasiekiama pergalė.
Gal gali papasakoti, kur susipažinai su Egle.
Net juokinga prisiminti. Mes susipažinome interneto pažinčių svetainėje. Žmonės sako, kad internete neįmanoma užmegzti normalios draugystės – neva ten susirenka tik nevykėliai. Bet visko būna! Aš ją užkalbinau, paskui mūsų bendravimas nutrūko, po pusmečio ji mane pakalbino, susitikome ir nuo to laiko esame kartu. Tai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Kaip byloja kitų žmonių patirtis, kas greit atsiranda – greit ir užgęsta. Mes ilgai ėjome to jausmo, kuris mus jungia šiandien, link.
Tu esi šokėjas, o Eglė studijuoja dantų technologiją. Jūsų interesai turėtų labai skirtis. Nesunku?
Na, yra tiesos, kad tos poros, kuriose abu partneriai – šokėjai, tvirtesnės, nes atsiranda tarpusavio supratimas. Jie abu sukasi toje pačioje virtuvėje. O pas mus su Egle visko būna...
Esi kviečiamas dalyvauti rudenį prasidėsiančiame TV3 televizijos šokių projekte. Jau pasakei TAIP?
Dar svarstau... Žinau, kad tai puiki galimybė išlikti „ant bangos“, tik labai nenorėčiau, kad dėl šito mano sprendimo nukentėtų asmeninis gyvenimas. Tik dėl tos priežasties aš vis dar dvejoju...