Didžiojoje Britanijoje gyvenanti transseskualė Zofija Palenta pastaruoju metu tapo kone labiausiai aptarinėjama lietuve. Atrodo, įdomu viskas, kas ją liečia – ką reiškia naudoti hormonų terapiją, kas jos naujasis mylimas Joelis, kaip transeskualė gali būti kviečiama atlikti karinę tarnybą…
Zofija atvira – ji sako matanti, kaip jos atvirumas ir populiarumas padeda mažais žingsneliais keisti stereotipus, visuomenės nuostatas, po truputį keisti patį pasaulį. Vienas sėkmės pavyzdžių – iki šiol jos pokyčių ir virsmų į moterį nesupratę seneliai, pagaliau sugebėjo ją priimti. „Viskam savo laikas, meilė anksčiau ar vėliau nugalės viską“, – šypsosi ji.
Todėl ji imasi ir toliau laužyti standartus. Vienas naujausių jos projektų – drauge su mados ženklu „NoDesign Fashion“, Zofija pristato savo pirmą kurtą moteriškų chalatų liniją ir jos fotosesiją.
Kaip visada Zofija atvirai su YPATINGOS – apie žmonių siauraprotiškumą, mylimąjį Joelį ir naujas veiklas.
– Zofija, per pastaruosius mėnesius sulaukei neįtikėtinai daug dėmesio. Kaip apibūdintum šį laikotarpį, koks jis tau buvo?
– Nepasakyčiau, kad gavau labai daug dėmesio. Veikiau mano gyvenime vyko kiek ypatingesnės permainos. Visgi nuolat skubant ir lekiant, ne visada sugebu viską išjausti, išgyventi, išliūdėti ir pasidžiaugti tuo, kas vyksta, nors nuoširdžiai stengiuosi to mokytis. Internetas yra kiek apgaulingas, nors ir kiek įdedu darbo kuriant, auginant savo tinklaraštį bei kitus visuomeninius projektus, aš taip pat dirbu paprasčiausioje kavos kavinukėje, kur gyvenimas verda visiškai paprastai.
– Kai dabar apie tavo gyvenimo įvykius vis rašo žiniasklaida, sulaukei daugiau optimizo, o gal patyčių ir nesupratingumo?
– Į patyčias dėmesio jau senai nekreipiu, nes laikui bėgant pasikeičiau, išgyvenimai privertė užsiauginti odą. Visuomet stengiuosi orientuotis į pozityvią pusę, nes tik tada randu jėgų ir motyvacijos judėti į priekį. O kai nelaimingi žmonės sėdi už kompiuterių ekranų ir bando man įkąsti – aš juokiuosi, siurbčiodama kavą, kovoju už savo mažytes laimes ir džiaugiuosi darbo rezultatais.
Kai nelaimingi žmonės bando man įkąsti – aš juokiuosi
– Tai kokie yra lietuviai? Kur problema, kad daugelis vis dar stokoja tolerancijos?
– Lietuva pamažu keičiasi į labai gerą pusę. Tai turi savo kainą – tokie kvailiai ir kvailės, kaip aš, ją sumoka aukodami save ir kalbėdami garsiai. Kalbėdami apie savo jaumus iš širdies. Galime valandų valandas aptarinėti Lietuvos problemas, siauraprotiškumą, bet aš vis dėlto renkuosi veikti.
– Esi anksčiau pasakojusi, kad artimieji tavęs nesupranta, todėl jūsų santykiai nutrūko. Visgi galbūt sulaukusi tiek lietuvių ir pasaulio palaikymo, pripažinimo, šeima apsigalvojo?
– Niekada savo artimųjų neteisiau, priešingai – dėkojau, jog leido man augti. Jeigu jie manęs nesuprato ar nepalaikė, aš negaliu pykti, galbūt jie stengėsi suprasti, bet jiems tiesiog nepavyko. Juk dažnai mūsų mąstymas yra ne mūsų pačių, o suniokotas stereotipų, propagandos, melo ir močiučių blevyzgojimų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Transseksualė lietuvė Zofija Palenta: „Artimieji niekada nesusitaikys su naująja manimi“
Tačiau dar prieš savaitę su vaikinu aplankiau savo senelius ir buvau maloniai priblokšta jų rūpesčio, meilės ir šilto sutikimo. Matyt, viskam savas laikas, o meilė anksčiau ar vėliau, vis tiek nugali.
Neseniai su vaikinu aplankiau savo senelius ir buvau maloniai priblokšta jų šilto sutikimo. Matyt, viskam savas laikas
– Neseniai pristatei savo mylimąjį. Kaip judviems sekasi?
– Santykiai ir meilė yra visai kas kita. Mylėti yra gera, godu ir saldu, bet ties čia viskas nesibaigia, o tik prasideda. Tada tenka stengtis ir dirbti, investuojant, paminant savo principus, įsitikinimus, pamirštant egoizmą. Santykiai su kitu žmogumi keičia, bet jie tęsiasi tik tol, kol du žmonės dėl jų stengiasi ir juos laisto bei maitina.
Nemeluosiu kaip viskas tobula, nes realiame pasaulyje būna visko: žmonės šaukia, verkia, isterikuoja, nervinasi, rodo savo kaprizus. Bet šiuose santykiuose aš save atrandu iš naujo. Gyvendama su Joeliu pirmą kartą noriu investuoti tiek daug savęs, galvojant apie mūsų buitį, apie bendrą gerovę, ne tik mano pačios. Jaučiu, kaip žydžiu kitomis spalvomis, kaip jis leidžia man pasireikšti, pasijusti moteriškesne ir tai man yra labai svarbu, nes visada žinojau, kad šalia savęs noriu turėti tokį vyrą, prie kurio jausiuosi apsaugota ir globojama.
Gyvendama su Joeliu pirmą kartą noriu investuoti tiek daug savęs, galvojant apie mūsų buitį, apie bendrą gerovę, ne tik mano pačios
– Dabar gali sakyti, kad esi visapusiškai laiminga?
– Laimė yra momentas. Vieną dieną galiu jaustis labai laiminga, o kitą - vaikščioti susiraukus ir galvoti, kaip pas mane vieną viskas blogai. Todėl aš visuomet gyvenime ieškau harmonijos. O kad ją pasiekčiau, šiuo metu noriu realizuoti save, savo pomėgius, talentus bei gyventi ten, kur širdis dainuotų ir mane pačią nervintų mano neblėstanti šypsena.
– Kuo Joelis tave pakerėjo? Kuo jis skiriasi nuo kitų?
– Joelis norėjo dėl manęs kovoti. Jis norėjo dėl manęs stengtis, laukė, kol būsiu pasirengusi iš naujo atverti savo sutriuškintą širdį. Jis buvo paprastas kaip dvi kapeikos ir man tai pasirodė ypatinga, nes šioje visuomenėje žmonės apsimeta džentelmenais ir karalienėmis, už kaukių slypi dviveidiškumo pritvinkusios šypsenos, melas, garbės, pinigų troškimas.
– Kaip supratau, ilgai nelaukę, jau kartu ir apsigyvenote?
– Viskas įvyko nepaprastai greitai ir mes sulipome kaip kokie siamo dvyniai. Jis likdavo miegoti pas mane, viengulėje lovoje, kai man reikėdavo keltis į darbą penktą ryto. Likdavau pas jį, kai turėdavau laisvadienius, kol galiausiai nusprendėme tiesiog apsigyventi jo namuose. Mes to neplanavome, tai įvyko tiesiog savaime, o dabar tyliai rezgame planą chuliganą – pabėgti gyventi į pajūrį.
– Tavo išskirtinumas pradėjo vis labiau dominti ir lietuviškus prekės ženklus. Kaip manai, kodėl jie kreipiasi į būtent tave?
– Labai džiaugiuosi, jog šiais metais tapau mados linijos „NoDesign Fashion“ veidu, nes taip galiu įrodyti, jog translyčiai asmenys taip pat gali veikti, būti ryškūs, reikalingi, keičiantys, aktyvūs.
Pamažu budinant Lietuvą, įrodau, kad trans asmenų gyvenimai irgi yra svarbūs, nors kažkada man buvo sakyta: „Nusižudyk. Translyčių moterų niekas nemyli. Jos tėra sekso objektas. Jos tik pasinaudojimui“.
Tai iki šiol yra širdį krečianti patirtis, kuri tapo motyvacija įrodyti milijonams, kad jie yra neteisūs. Aš iš paskutiniųjų irsiuos į viršų, kad iš ten surikčiau savo tiesas: „Saugokit trans vaikus. Saugokit translytes moteris“. Ir jeigu mano išskirtinumas padės, pažadu juo pasinaudoti.
Pamažu budinant Lietuvą, įrodau, kad trans asmenų gyvenimai irgi yra svarbūs, nors kažkada man buvo sakyta: „Nusižudyk. Translyčių moterų niekas nemyli. Jos tėra sekso objektas. Jos tik pasinaudojimui“
– Fotosesijos metu demonstravai chalatus. Tau pačiai seksualumas, išorės prasme, yra svarbu? Dailūs apatiniai suteikia pasitikėjimo savimi?
– Man svarbu asmenybė ir jos spalvos. Man svarbu, jog kiekvienas jaustųsi savimi, mėgautųsi savimi ir išreikštų save taip, kaip norisi. O seksualumas gali tapti to saviraiška.
Jei man norisi atrodyti seksualiai, tai visų pirma, ne kitiems, o sau. Taip pat, daugelis žmonių seksualumą painioja su vulgarumu, bet man tai yra elegancija ir komfortas.
Kiekviena moteris yra skirtinga ir unikali. Svarbu tik viena – pasiryžti išlaisvinti tai, kas mumyse glūdi. Gyventi savo gyvenimą ir taip, kaip norisi. Aš žaviuosi tiek savimi pasitikinčia, aukštakulnius dėvinčia, raudonais lūpų dažais pasidažiusia, ryžtingai gatvės podiumu žengiančia kokete, tiek kuklia mergina, kuri lanko muzikos mokyklą ir iki paryčių skaito knygas, o jos mėgstamiausias drabužis – kiek per didelis, vintažinis megztinis.
– Kaip pati reagavai gavusi pasiūlymą įsiamžinti su chalatais? Reikėjo drąsos ryžtis tam?
– Naktinius chalatus mano prekės ženklas „Witch“ kūrėme kartu su „NoDesign Fashion“, todėl ne tik juos reklamuoju, bet esu bendrakūrėja. Planavau tą daryti viena, ieškojau patikimų ir kokybiškų partnerių, kuriais galėčiau pasitikėti, o tapus šios mados linijos reklaminiu veidu, atradau ir partnerę Neringą, kuriai pasiūliau savo idėją.
– Žiūrint iš šono, atrodo, esi pavyzdys, kad moteriškumas neturi rėmų.
– Prieš šiek tiek daugiau nei metus prekės ženklo „Victoria's Secret“ prezidentas ir marketingo vadovas pareiškė, jog translytės moterys nėra fantazijos objektas, todėl jos niekada netaps modeliais. Šis pareiškimas nuaidėjo per pasaulį, tačiau praėjus vos pusei metų, „Victoria's Secret“ pranešė keičianti savo nuomonę ir pasirašė kontraktą su translyčiu modeliu Valentina Sampaio. Tai tik įrodo, jog pasaulis žengia priekin, nepaliekant klaustukų.
– Su kiekviena diena vis stebini, imiesi naujų projektų. Vienas jų – eteriniai aliejai. Papasakok, iš kur ši mintis?
– Man neskirta sėdėti vietoje ir svajoti, kada pasikeis mano gyvenimas. Bėgant laikui, tai puikiai supratau. Jeigu nori, kad reikalai susitvarkytų – imi ir tvarkai. O eteriniai aliejai mano veikloje užgimė dar praėjusių metų vasarą, kada gyvendama Braitone sukūriau pelargonijų eterinį aliejų. Kadangi paklausa vis augo, nusprendžiau savo skaitytojas ir skaitytojus nustebinti penkių skirtingų aromatų eterinių aliejų kolekcija, kurią sudaro levandos, cinamono, citrinos, kvapiųjų kanangų ir pelargonijų aromatai.
Man be galo gera kurti ir tuo dalintis, nes sužinau be galo daug informacijos apie unikalias eterinių aliejų savybes ir pati ėmiau juos naudoti kiekvieną dieną, o ypač – vakare, kada laiką skiriu sau ir atsipalaidavimui.
– Kokia viso to ateitis? Gal jau nori palikti padavėjos darbą ir dirbti sau?
– Nežinau, kaip viskas vystysis ir kuo tai taps, nes vis dėlto esu ne verslininkė, o labiau menininkė. Todėl pasiduodu savo širdies kuždesiams, savo pastangomis tenoriu skatinti moteriškumą, atrandant laiko sau ir mini tradicijoms. Be abejonės, viliuosi, jog ateityje mano tinklaraštis ir kitos veiklos taps pragyvenimo šaltiniu, o ne tik aistringa veikla, į kurią be atlygio investuoju visą laisvą laiką.
