Šie žodžiai man kaip mat priminė vaikystės mergaitėms į galvą bandomą įdiegti pagrindinę gyvenimo taisyklę – „Merginos turi būti gražios, o vyrai – stiprūs ir protingi“, kuri nesąmoningai mokoma namuose, mokykloje pamokų metu, šokių būreliuose ir netgi universitetuose, kada nepalanki nusidėjėlė nusprendžia nepasiduoti – studijuoti, siekti daugiau ir įrodyti, kad ji nori ir gali. Na, tada jai švelniai tvoskiama šlapiu skudurėliu per veidą, leidžiančiu suprasti: „algos kaip vyro tu vis tiek negausi!“.
Tad pagalvojus visai nekeista, kaip tokia tobulai pasėta sėkla moteryse augina priklausomybę nuo vyro. Nepasitikėjimą savimi. Nuolankumą. Baimę, ar jis nepasuks į kairę, nes kaip tokiu atveju moteris be jo. Ar neišduos su gražiau plaukus susitvarkiusia ir stilingiau rūbus pasirinkusia?
Kada tuo pačiu jam, per daug nenusipelniusiam, tai suteikia savotišką valdžią. Pasirinkimo galimybę. Ir nors egoistiškai norėtųsi sakyti – neatsakomybę. Pagalvoju apie dvigubai taikomus standartus – primetamą naštą būti nepriekaištingam. Kuriant karjerą ar tuo pačiu ir išlaikant šeimą.
Apie tai galvojant, man pasidaro gaila ne tik moterų, keliaujančių į santykius, kuriuose jos norėtų būti aprūpintos ir prisiglausti prie galingo vyro stuburo ir taip pasijausti saugesnėmis, bet ir vyrų, kuriems už ausies sukantis tėvas vaikystėje rėkia: „Užsiaugint stuburą!“.
Tuo pačiu – man apmaudu, kad mes esame netiesiogiai mokomi į santykius eiti parduodant save kaip grožio ir seksualumo objektą arba kaip tie, kurie tai nupirks ir puoselės. Kad mums neprimenama, jog ir vyrai verkia, o moters galimybės yra nepriklausomos nuo vyro. Kad vyro piniginė – neturėtų būti siekiamybė, nes ją ir savą gali užpildyti, savo pastangomis. Į santykius veltis reikėtų ne tada, kai nori, jog vyras išspręstų tavo problemas. Tačiau tada, kai jau esi padariusi kažką dėl savo vidinio vaiko ir pasitikinti savimi pakankamai, jog suprastum, kad esi kaip visai kitokia, bet lygiavertė kompanjonė, kuri į santykius ateina ne atiduoti savo kūną ir laisvę, bet dalintis ir įkvėpti, augant kartu.
Netiki, jog esi verta būtent tokių santykių?
Netiki, jog esi verta būtent tokių santykių? Pilnavertė su visais savo netobulumais, nusipelniusi gražių dalykų bei galinti siekti ir pasiekti? Netiki, kad gali būti tuo, kuo svajojai būti vaikystėje, prieš tave įtikinant kitaip? Prašydama tavęs pamiršti, ko buvai mokyta, jog prisimintum, kas iš tiesų esi, aš taip pat paprašiau savo sekėjų Tau pasakyti, kas Tu esi ir ką reiškia žodis – moteris:
Rugilė: „Tu – Gėlė, kuri su kiekviena diena vis gražiau pražysta.“
Ugnė: „Tu – protu nesuvokiama asmenybė. Ne kiekvienas gali įminti Tavo gyvenimišką mįslę.“
Ingrida: „Tu – tai gyvastis. Energija, kuria maitinasi visi pasaulio individai.“
Miglė: „Tu – katė. Jūs abi nenuspėjamos, charizmatiškos ir švelnios tada, kada tokios norite būti.“
Ema: „Tu – begalinė jėga ir stiprybė, tuo pačiu metu skleidžianti ramybę ir jaukumą.“
Aurelija: „Tu – emocijų uraganas ir visos gamtos stichijos viename kūne. Tu – sugebėjimas ištverti viską.“
Zofija Palenta: „Tu – moteris, kuri privers jį svajoti ir apmąstyti, kas jis yra ir kuo jis buvo prieš sutinkant tave.“
