Viena projekto organizatorių, dar kitaip žinoma iniciatyvos „Dydis nesvarbu“ įkūrėja Giedrė Valavičiūtė, 15min pasakoja, kad prisijungti prie veiklos ją paskatino šios idėjos sumanytojos – Agnė Papievytė ir Indrė Kručaitė.
„Jos abi sugalvojo, kad nori kažką daryti. Pavyzdžiui, pakeisti žmonių požiūrį į stereotipus, papasakoti apie skirtingus žmones ir jų įvairovę. Kai panašiu metu aš bendravau su Agne kitu klausimu, ji man papasakojo apie šią mintį. Sužinojusi labai norėjau prie jų prisijungti.
Man pačiai įdomūs įvairūs nepopuliarūs žmonės. Tie, kurie nėra rodomi, t. y. nustumti į paraštes. Todėl man šis projektas pasirodė įdomus. Norėjau prisijungti prie jo su savo patirtimi. Taip pat troškau atnaujinti savo požiūrį“, – džiaugiasi prie naujo projekto prisijungusi G.Valavičiūtė.
Giedrė prisipažįsta, kad kol projektas yra visiškai šviežias, merginos dar nėra pasiskirsčiusios, ką viena ar kita ketina daryti. Jos paprasčiausiai iš pradžių norėtų įgyti patirties, o tik vėliau dėliotis aiškesnį planą.
„Turbūt viena tuo pačiu metu montuoja, kita ieško pašnekovų, trečia kalbina ir ieško potemių. Mūsų tikslas – mokytis. Mano manymu, kaip ir visuose projektuose, žmonės iš jų išeina ne tik davę, bet ir gavę. Dėl to vaidmenimis mes nesame pasiskirsčiusios – viskuo dalinamės. Žiūrime, kas vienai ar kitai būtų įdomu“, – sako ji.
Moteris pasakoja, kad šio projekto tikslas sužinoti daugiau detalių apie kažkuo išsiskiriančius žmones, tačiau ne visada galėjusius apie tai prabilti garsiai.
„Mes visi vieni nuo kitų skiriamės. Projekte mes ne tik kalbiname tuos žmones, kurie galbūt vizualiai, savo veiksmais ar savo požiūriu išsiskiria. Taip pat parodome, kad viskas yra gerai, jei ir tu toks esi, jei bijai tai priimti, jei sako, jog negerai tai, ką darai, kaip atrodai. Taigi norime parodyti tą įvairovę. Be to, norime susipažinti, pažinti labiau tuos žmones, kurie yra įvairūs.
Svarbu suteikti platformą, kurioje jie atskleistų savo išgyvenimus, pavyzdžiui, kai būna žeminami. Taip pat, kaip jie reaguoja, kai žmonės bijo kažko klausti. Man tai be galo įdomu“, – projekto idėją paaiškina Giedrė.
Viena pirmųjų G.Valavičiūtės pašnekovių ir projekto sumanytojų tapo vienos kojos iš prigimties neturinti Indrė Kručaitė. Kaip tik po pokalbio Giedrė suprato, kaip reikia kalbėtis, klausti ir jaustis patogiai, nebijant įžeisti.
„Daug labiau suprantu, kaip bendrauti su žmonėmis, kurie turi negalią, kitoniškumus, kitaip atrodo. Kartais man net baisu žiūrėti, kad nieko nepagalvotų. Šiame projekte man norisi parodyti, kaip galima žiūrėti, atrasti ir suprasti savo pačių privalumus, dėl kurių taip dažnai kompleksuojame“, – sako ji.
Beje, pati Indrė apie savo negalią pradėjo viešai kalbėti tik prieš trejus metus. Iki tol tai slėpė po tankiais drabužių ir apsimetinėjimo sluoksniais, nes bijojo būti nesuprasta, išjuokta.
I.Kručaitė pasakoja, kad bėgant metams viduje susikaupęs skausmas ir nepilnavertiškumo jausmas pradėjo užimti didžiąją dienos dalį. Todėl po ilgo slapstymosi ir savęs menkinimo, ji šiandien viešai pasakoja savo gyvenimo istoriją.
Jos tikslas ne tik parodyti, kad žmogus su negalia yra pilnavertiškas visuomenės narys, bet ir didinti tokių žmonių matomumą.
Panašiomis mintimis dalijasi ir kita komandos narė – Agnė Papievytė. Moteris tikina, kad pirmoji idėjos mintis kilo grįžus po kelionės ir saviizoliacijos – kaip tik ji tuo metu pasinėrė į savęs ieškojimus bei „Style Like U“ kūrėjų platformos „What's Underneath“ serijas. Būtent jos Agnę ir įkvėpė.
„Peržiūrėjau visą projektą ir pradėjau tyliai svajoti, kad kažką norėtųsi padaryti Lietuvai. Tas projektas mane labai įkvėpė pačiai labiau priimti save. Jis buvo visiškas katalizatorius“, – tikina ji.
Socialiniuose tinkluose Agnė ne vieną kartą ir pati dalijosi, kad kovojo su savo vidiniais konfliktais dėl kūno. Tačiau įkvepiantys, savimi pasitikintys žmonės pakeitė jos požiūrį.
„Niekada neturėjau plokščio pilvo ir visada galvojau, kokią įtaką tai daro mano bendravimui su aplinkiniais, tačiau niekada nesulaukiau patyčių iš aplinkos. Viskas buvo tik vidiniai konfliktai.
Manau, daugelis su tuo susiduria. Tačiau medijose pamatyti į save panašius žmones ar dar kažkokius kitoniškus, kalbančius apie savimeilę ir pasitikinčius savimi, labai įkvepia. Todėl norėčiau skleisti šią žinią“, – sako Agnė.
Be to, projektui pasiekus dienos šviesą, jis taip pat sulaukė jame norinčių dalyvauti savanorių. Ir nors kol kas nedaug, tačiau A.Papievytė tikisi, kad ateityje tokių pasiūlymų sulauks daugiau.