Kaip 15min informavo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos specialistė Aušra Blaževičienė, dvylikametis pirmą kartą į policijos akiratį pateko praėjusių metų lapkričio 23 dieną.
Vis dėlto pirmas susidūrimas su pareigūnais nepilnamečio neišgąsdino – per pusmečio laikotarpį jis nusikalto net penkis kartus.
Dėl kokios veikos nepilnametis turėjo aiškintis su policija nedetalizuojama, tačiau pagal viešoje erdvėje pasklidusius kaltinimus 12-metis įtariamas smulkiu chuliganizmu, aplinkinių terorizavimu. Anot istoriją paviešinusios moters, paauglys gąsdina bendraamžius, mušasi, atiminėja pinigus ir giriasi, kad jį „užstos televizija“.
Šlovės spinduliai įpročių nepakeitė
Nusikaltimų virtinė kartojasi galimai dėl to, kad policija jo atžvilgiu yra apribota – pagrindinė atsakomybė už vaiko chuliganizmą krenta ne ant dvylikamečio pečių. Kaip numato administracinių teisės pažeidimų kodeksas, už nepilnamečių iki 14 metų padarytus pažeidimus atsakomybėn traukiami tėvai.
„Priimti penki nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl asmens, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus“, – 15min patvirtino A. Blaževičienė.
Vaiko mama už sūnaus poelgius nubausta penkis kartus. Pirmą kartą – praėjusių metų rugsėjo 20-ą, vėliau – spalio antrą, gruodžio 17-ąją. Kiekvieną mėnesį vykę apsilankymai pas pareigūnus žiemos laikotarpiu buvo nutraukti – ketvirtą kartą į pareigūnų rankas nepilnametis pakliuvo tik balandžio 4-ąją.
Dvylikametis nuo žiemos pradžios iki balandžio pabaigos filmavosi televizijos šou „Lietuvos talentai“, kuriame išgarsėjo dėl savo gebėjimų improvizuoti. Talentingas vaikas sulaukė daugybės komplimentų, iš teisėjų išgirdo tris „taip“ ir nukeliavo iki antrojo pusfinalio, kuris per televiziją buvo rodomas balandžio 28-ąją.
Į kitą etapą jam patekti nepavyko, o po savaitės, gegužės 6-ąją, jo mama buvo nubausta penktąjį kartą. Tiesa, kuriuo laikotarpiu buvo įvykdytos nusikalstamos veikos neatskleidžiama.
Vaiko mama 5 kartus bausta administracine tvarka pagal straipsnį „Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams“.
Pakartotinai atliktas nusižengimas nepilnamečio mamai užtraukė baudą – ji gali siekti nuo dešimt iki vieno šimto eurų.
Pagal šį administracinį nusižengimą nepilnamečio mamai taip pat gali būti paskirtas įsipareigojimas dalyvauti atitinkamose alkoholizmo ir narkomanijos prevencijose, ankstyvosios intervencijose, sveikatos priežiūrose, resocializacijose, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose.
Paskirtas socialinis darbuotojas
Nusikalsti linkusiam berniukui šiuo metu taip pat paskirtas atvejo vadybininkas – socialinis darbuotojas, koordinuojantis jam kompleksinę pagalbą. Taip mėginama padėti vaikui ir šeimai įveikti iškilusius socialinius sunkumus, užkirsti kelią kitiems nusižengimams ir judėti link teigiamų pokyčių.
Tik išnaudojus visas galimybes padėti šeimai ir vaikui, šiai pagalbai nepavykus gali būti kreipiamasi į teismą leidimo vaiką paimti iš šeimos ir jam nustatyti globą.
Kriminologas: bausti nėra išeitis
Vilniaus universiteto docentas, Lietuvos teisės instituto ekspertas, kriminologas Gintautas Sakalauskas vien tai, kad šiuo atveju vaikui paskirtas socialinis darbuotojas, įvertino teigiamai – jis tai laiko efektyviausia priemone. Vis dėlto G.Sakalauskas pabrėžia, kad paprasta nebus ir neaišku, kiek visas šis procesas užtruks.
„Manau, kad tai tikrai galėtų pagelbėti. Tačiau poveikis yra labai lėtas, reikia investuoti daug laiko, kantrybės ir dėmesio“, – 15min sakė specialistas.
Pasak G.Sakalausko, sprendžiant šią problemą ir norint padėti vaikui, visų pirma reikia ne gilintis į pasekmes, bet išsiaiškinti, kodėl vaikas taip elgiasi.
„Pirmiausia reikia žiūrėti, kokios yra priežastys. Jų gali būti labai įvairių. Gali būti socialinė nepriežiūra, gali būti ir psichologinės problemos. Priklausomai nuo to, kokios jos yra, reikėtų taikyti ir atitinkamas priemones“, – kalbėjo jis.
G.Sakalauskas pripažino, kad tam tikros įtakos vaiko elgesiui gali turėti ir aplinka, kurioje jis auga. Dėmesio trūkumą specialistas laiko vienu iš netinkamo nepilnamečių elgesio veiksnių.
„Gali būti, kad nemato autoriteto, jam neskiriama pakankamai dėmesio, nėra pedagoginės priežiūros. Matyt, ir mokykloje išsiskiria, yra žinomas. Greičiausiai ir neturi pagalbos, kurią galėtų gauti, pavyzdžiui, dienos centre ar kituose užimtumo projektuose“, – svarstė jis.
Tačiau užimtumo nebuvimą G.Sakalauskas sieja ir su kita problema. Anot kriminologo, šis aspektas priklauso ir nuo savivaldybės, kurioje gyvena vaikas.
„Svarbu, kiek yra instrumentų padėti vaikui, pavyzdžiui, psichologo konsultacija, užimtumo kuravimas. Tačiau Vilniuje tų priemonių yra daugiau, o kitur, mažesniuose miestuose, mažiau“, – pastebėjo G.Sakalauskas, pridūręs, kad situaciją apsunkina ir vaiko amžius, nes 12-mečiui pagalbos priemonių nėra tiek daug.
Tačiau bausmių G.Sakalauskas nelaiko veiksminga pagalbos priemone. Priešingai – jos netgi gali viską apsunkinti.
„Bausmės, ypatingai formalios, pavyzdžiui, apribojimai, tik dar labiau išstumia vaiką iš visuomenės, tai ką jos gali padėti? Greičiausiai tai sudėtinga situacija, kuri tęsiasi jau ne pirmus metus, tai kažką pakeisti labai sudėtinga. Reikia daug kantraus darbo, profesionalumo ir, pirmiausia, dėmesio“, – 15min komentavo G.Sakalauskas.
Paklaustas, kokios šiuo metu Lietuvoje yra nepilnamečių nusikalstamumo tendencijos, G.Sakalauskas sakė, kad pastebima tam tikrų prošvaisčių. Vis dėlto pernelyg dėl to džiaugtis taip pat nereikėtų.
„Registruotas nepilnamečių nusikalstamumas nedaug, bet mažėja. Realus nusikalstamumas, nustatomas tyrimais, analizuojant tikrąjį elgesį, irgi šiek tiek mažėja. Paskutinis tyrimas buvo 2015 metais, tai jis rodė tam tikrą mažėjimą palyginti su 2008 metais.
Tačiau lengvas nusikalstamumas yra būdingas didžiajai daliai nepilnamečių – tai yra laikotarpis, kai daug eksperimentuojama, žmonės bręsta, yra daroma didžiulė grupės įtaka. Jei jis darosi labai intensyvus, tada, be abejo, reikia ir reikšmingesnės, stipresnės intervencijos“, – sakė G.Sakalauskas.
Dėl savo elgesio atsiprašo
15min primena, kad šurmulys dėl nepilnamečio kilo praėjusį savaitgalį, kai žurnalistas Edvardas Žičkus socialiniuose tinkluose paviešino moters iš Šiaulių prašymą pagelbėti neeilinėje istorijoje.
Moteris papasakojo, kad jos sūnėną Mažeikiuose jau kurį laiką baugina per televiziją ne kartą rodytas romų tautybės 12-metis berniukas, išgarsėjęs projekte „Lietuvos talentai“, taip pat dalyvavęs laidoje „Gero vakaro šou“.
Dėl sūnėno terorizavimo moteris kreipėsi į policiją dėl gąsdinimo, smurto, atiminėjamų pinigų.
Edvardas pridūrė, kad detalių apie šią situaciją yra ir daugiau, tačiau jis nenori išsiplėsti, nes pats baiminasi, kad už tai sulauks nemalonaus atsako.
„Žinau, kad ir to paauglio mama persekiojo vienos aukos mamą Mažeikiuose. Labai vengiu detalių, nes pats galiu sulaukti bėdų“, – rašė E.Žičkus.
Į šią Edvardo žinutę netruko sureaguoti „TV pagalboje“ dirbanti Sandra Žutautienė. Jai yra tekę bendrauti su šioje istorijoje minimu berniuku – pamačiusi dainuojant, pasiūlė jam sudalyvauti laidoje „Gero vakaro šou“.
Praėjus kelioms dienoms po garsiai žiniasklaidoje nuaidėjusios istorijos, S.Žutautienė teigė asmeniškai susitikusi su dvylikamečiu, kuris dėl savo poelgio gailisi.
„Pati nustebau, kad pagaliau išgirstas vaikas pripažino savo poelgius ir žino, kad gali būti nubaustas už savo darbus. Vienintelis dalykas, kurio bijo – būti atskirtas nuo šeimos. Vaikas prisiekė niekada nebenusikalsti ir būti savo tautos geruoju pavyzdžiu. Labai gailėjosi. Kiekvieną blogą poelgį paaiškino“, – rašė „TV pagalbos“ reporterė.
