Tik 16 proc. apklaustų lietuvių mano, kad pienas, kefyras ir jogurto gėrimai yra labai tinkami aprūpinti organizmą skysčiais; apie sultis, nektarą ir sulčių gėrimus tą patį manė 25 proc. apklaustųjų.
„Skysčių vartojimas organizmui yra gyvybiškai svarbus. Geriausiai organizmas aprūpinamas skysčiais tų žmonių, kurie per dieną vartoja trijų ir daugiau skirtingų rūšių gėrimų“, – sakė mitybos specialistė ir „
Apskaičiuojant vidutinį organizmo skysčių poreikį, skaičiuojama po vieną mililitrą vienai kilokalorijai. Vidutinio energijos poreikio (2000 kilokalorijų) asmeniui tai reiškia du litrus skysčių per parą. J. Deikina–Väänos teigimu, tyrimas patvirtina, kad Lietuvos gyventojai žino, kad gaivieji gėrimai su angliarūgšte turi vandens, tačiau nepakankamai tiksliai įvertina, kiek vandens yra gėrime. „Pusė (49 proc.) Lietuvos respondentų mano, kad gaivieji gėrimai su angliarūgšte nemalšina troškulio. Ši nuostata yra nepagrįsta – paprastai gaivieji gėrimai turi 85–99 proc. vandens todėl būtent tiek skysčių ir suteikia organizmui“, – teigia mitybos specialistė.
Lietuvos kaip ir Latvijos gyventojai prioritetą teikia kavai (30proc.) ir arbatai (29proc.), Estijos respondentai labiausiai mėgsta sultis ar vaisių nektarą (40proc.). Gazuotus gaiviuosius gėrimus dažniausiai vartoja latviai – 20 proc. respondentų išgeria bent vieną pusės litro gazuoto gėrimo buteliuką per dieną. Tarp Estijos (20proc.) ir Lietuvos (26proc.) respondentų didžiausią grupę sudarė tie, kurie geria vidutiniškai vieną gazuoto gėrimo butelį per savaitę. Mažiausiai visose trijose šalyse vartojama sporto ir energinių gėrimų.
Baltijos šalyse atlikto tyrimo tikslas – nustatyti vartotojų žinias apie organizmo skysčių poreikį, nealkoholinių gėrimų vartojimo įpročius ir požiūrį į gazuotus gaiviuosius gėrimus. Į tyrimą neįtrauktas vandentiekio vandens suvartojimas. Tyrime visose trijose šalyse dalyvavo 1000 žmonių, kurių amžius nuo 15 iki 74 metų.
