„Ir vėl? Paaukokite 10 centų per dieną, kad dar viena lietuviškoji influenserė galėtų nuvažiuoti į Afriką paatostogauti ir savo buvimu paliesti ir nušviesti vargšų alkanų vienišų juodų vaikų kasdienybę? Ši ir kitos UNICEF akcijos yra prasčiausia, ką galime padaryti mažinant skurdą visame pasaulyje“, – socialiniuose tinkluose rašė viena iš Afrikos tyrimų ir konsultacijų centro įkūrėjų Eugenija Kovaliova, sulaukusi kelių šimtų žmonių pritarimo.
15min susisiekus su pačia Eugenija, ši pabrėžė – prieš UNICEF darbą ji neturi nieko prieš. Pasak jos, tiesiog šiose misijos pasirenkami neteisingi metodai, kuriais bandoma siekti organizacijos tikslų. O žvaigždės, kurios šįkart vyko į Etiopiją – Karolina Meschino, Justė Arlauskaitė-Jazzu – esą dar ir netinkamai apie tai komunikuoja.
– Eugenija, kodėl jums užkliuvo UNICEF misija Etiopijoje?
– Jau ne pirmus metus, sakyčiau, pastaruosius penkerius metus man vis užkliūva tie važiavimai į Afriką. Su UNICEF praėjusiais metais į Malavį važiavo Jazzu, R.Doveika ir D.Montvydas.
Apie visa tai yra blogai komunikuojama. Visų pirma, susikoncentruojama į neigiamą informaciją – karas, badas, skurdas. Nėra pateikto konteksto, kodėl tokia situacija ten apskritai yra.
Labai stebiu, kaip Karolina Meschino ir Jazzu savo socialiniuose tinkluose apie tai kalba. Dažniausiai būna jų nuotrauka su kokiu vaiku, o po ja parašyta: paaukokite 3 eurus. Bet nėra jokio konteksto, kuris viską plačiau paaiškintų. Atrodo, kad tą pagalbą galima taip paprastai nusipirkti.
Finansinė parama yra tik tam, kad užlopytume gilesnės problemos simptomus. O tam, kad mes atsikratytume skurdo, reikia politinio žingsnio, reikia kalbėti apie pasaulio santvarką, apie tai, kodėl yra klimato kaita, kaip ji siejasi su mūsų besaikiu vartojimu. Visi šie dalykai yra susiję, bet apie tai nekalbama. Kalbama labai paprastai – lyg žmogus paaukodamas tam tikrą pinigų sumą gali ką nors išgelbėti.
– Bet juk paaukoti pinigai tikrai gali išgelbėti – nupirkti maisto, vaistų, medicininės technikos...
– Kita problema yra piniginis klausimas. Kiek žinau, į Etiopiją yra išvykę šeši žmonės. Norėčiau iš UNICEF sužinoti, kiek lėšų yra skiriama jiems visiems nuvykti į Afriką ir kiek lėšų jiems pavyksta ten surinkti. Ar yra kokia nors koreliacija?
Nes man atrodo, kad tie pinigai, kurie skirti nuvežti šias žvaigždes į Etiopiją, lygiai taip pat gali būti prasmingai panaudoti.
– Jūs sakote, kad reikėtų pateikti platesnį kontekstą. Bet juk pagrindinė UNICEF misija yra atkreipti dėmesį į skurstančias šeimas, badaujančius vaikus ir padėti būtent jiems. Ambasadoriai būtent tai ir daro.
– Nenoriu kvestionuoti paties UNICEF darbo. Manęs netenkina komunikacija ir pasinaudojimas žvaigždėmis. Šios komunikacijos centras yra žvaigždės, o ne tie vaikai. Tai nėra pagarbu.
Čia nuvykusios žvaigždės dar prieš kelionę pasakė, kad tikisi labai daug gauti. Tokia komunikacija apie šią misiją rodo nepagarbą Etiopijos žmonėms.
Į Etiopiją nuvykusios žvaigždės sakė, kad tikisi labai daug gauti. Tokia komunikacija apie šią misiją rodo nepagarbą Etiopijos žmonėms.
Beje, visa istorija yra pasakojama per šių žvaigždžių patirtį. Neduodama pasisakyti patiems vietiniams. Kodėl jie patys negali pasakoti apie savo problemas?
– Kiekvieną dieną Etiopijoje esanti komanda dalijasi dienoraščiais, statistika, vaizdo įrašais, kuriuose kalba ir vietiniai žmonės.
– Bet kas daugiausia sutraukia dėmesio? Kokia žinia yra perduodama Lietuvos žmonėms? Ar skaitytojai atkreipia dėmesį į informaciją, ar skaito tik dėl to, nes ten pravirko Karolina Meschino?
UNICEF Lietuva turėtų atsakingiau žiūrėti, kokius žmones jie išsirenka ir kaip tie žmonės komunikuos. Jų skleidžiama žinia neatitinka standartų.
– Apie kokius standartus kalbate?
– Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, kurios vykdo humanitarinę ar vystomojo bendradarbiavimo veiklą, turi pasitvirtinusios tam tikrus standartus. Beje, Lietuvos užsienio reikalų ministerija taip pat yra patvirtinusi gaires, kaip turi būti komunikuojama apie vystomojo bendradarbiavimo projektus trečiosiose šalyse.
Ten labai aiškiai nurodyta, kaip kalbėti apie vaikus ir badą, bet UNICEF komunikacijos gairių tikrai nesilaiko. Vaikas paprastai vaizduojamas vienišas, verkiantis, su dideliu pilvu, lyg jis visiškai vienas, ir tik tas baltasis žmogus gali jį išgelbėti. Bet tai nėra tiesa. Vaikas priklauso kažkokiai bendruomenei, kuri juo rūpinasi, turi tėvus. O tokio vargšo vaizdavimas yra blogas, jis perduoda neteisingą žinią.
Tokios nuotraukos apeliuoja į jausmus, kas nėra geras komunikavimas. Taip, jis pasiekia UNICEF tikslą, kad žmonės sužinotų ir paaukotų, bet, mano manymu, tai neatitinka socialinio teisingumo, pagarbos principų.
Beje, UNICEF Lietuva turėjo gauti leidimą iš Etiopijos užsienio reikalų ministerijos daryti šitą misiją ir ją filmuoti. Bet jo jie nėra gavę. Tuo susidomėjo Etiopijos ambasada Briuselyje ir jokio patvirtinimo negavo. Todėl dabar pradėtas formalus procesas patvirtinti, ar buvo išduotas reikiamas leidimas per Etiopijos užsienio reikalų ministeriją.
– Kaip manote, būtų geriau, jei ten važiuotų paprasti, labiau situaciją išmanantys žmonės?
– Žvaigždės gali važiuoti, bet jos turi būti tinkamai paruoštos, kaip komunikuoti apie šitą problemą. Dėmesio centras turėtų būti vietiniai, kuriems yra teikiama problema.
Dabar skaitytojus pasiekia žinia, kad visi Etiopijoje yra vargšai ir kad mes, baltieji, jiems galime padėti. Manau, reikėtų paminėti, kaip patys Etiopijos žmonės dirba, kad padėtų savo šaliai, kokia yra politinė situacija.
Tikrai neturiu nieko prieš, kad važiuotų žvaigždės, tik turbūt būtų geriau, kad tai darytų už savo pinigus, kad būtų aiški komunikacija, kur ir kaip tie pinigai panaudojami – ar tikrai tie pinigai, kuriuos aš paaukoju, nueina ten, kur reikia.
Pati akcija nieko nepakeis. Situaciją keičia UNICEF žmonės, kurie visada toje šalyje dirba. O ne ten kartą nuvykę Jazzu, Karolina Meschino ar kunigas.
– Jei bent kelis sekėjus šie žmonės įkvepia paaukoti, juk jau tai yra pasiekimas? Ar ne?
– Tarkim, keli žmonės paaukoja 100 eurų. Jų kiekvieno kelionė kainavo mažiausiai po 1500 eurų – lėktuvo bilietai, viešbutis... Kas tai apmoka?
Jeigu jie patys apmoka už save, aš labai apsidžiaugčiau. Bet to nebuvo komunikacijoje, galėjo pasakyti, tada nekiltų klausimų.
Kritikos misijos dalyviams pažėrė ir Lietuvoje jau dešimt metų gyvenanti etiopė Eskedar Maštavičienė:
Šiuo metu Etiopijoje esanti Jazzu sureagavo į šią Eskedar kritiką.
„Tokie komentarai mane žeidžia kaip moterį, kaip žmogų ir kaip Lietuvos pilietę. Po išgyventų sukrečiančių susitikimų su Etiopijos žmonėmis, nebeturiu daugiau ką pasakyti“, – komentavo Justė Arlauskaitė.
Dėl prasto interneto ryšio Etiopijoje, 15min kol kas sulaukė tokio misijos dalyvių atsako į kritiką:
Jovita Majauskaitė-Staniulėnė, „Unicef Lietuva|“ direktorė
„Šiuo metu Etiopija susiduria su keliomis kritinėmis problemomis, kurias sprendžiant reikalinga skubi pagalba. Šiuo metu Etiopijoje 2.8 mln. žmonių yra vietiniai migrantai (IDP-internally displaced peolpe), net 79 proc. jų šalyje migruoja dėl Etiopiją drebinančių etninių konfliktų. Be to, 7.9 mln. žmonių reikalingas maistas ar pinigai jam įsigyti, o 350 tūkst. vaikų, išsekusių dėl nepakankamos mitybos, skubus gydymas.
UNICEF, dirbdamas kartu su Etiopijos vyriausybe, teikia gyvybiškai svarbią pagalbą labiausiai nutolusiuose regionuose, užtikrindamas sveikatos apsaugą ir mitybą, vandens tiekimą ir sanitariją. Vien per 2018 m. UNICEF suteikė pagalbą 138 tūkst. vaikų iki 5 metų, kurie buvo išsekę dėl nepakankamos mitybos.
Tačiau UNICEF Etiopijoje susiduria su didžiuliu lėšų stygiumi, gelbstint dėl nepakankamos mitybos išsekusių vaikų gyvybes. Tai didžiausias iššūkis, teikiant skubiai reikalingą pagalbą.“
Ričardas Doveika:
„Visa komanda yra susitelkusi į mums patikėtą misiją, kurią vykdome matydami ir nepriteklių, ir skurdą, ir antisanitarines sąlygas. Savo akimis matome ir asmeniškai įsitikiname, kad UNICEF pagalbos dėka daugybė vaikų gauna jiems būtiną pagalbą.
Komanda didžiuojasi būdama čia ir, dėkodami, kad daugelis organizacijų teikia reikalingą pagalbą mūsų krašto problemų sprendimui, džiaugiamės, kad ir mes turime galimybę būti kitų kraštų žmonių gyvenimo rūpesčiuose ir jiems perduoti mūsų tautos gerumo ir dosnumo dalelę.
Visa komanda esame maloniai nustebinti išskirtinio Etiopijos žmonių paslaugumo ir nuoširdumo, kas liudija šio ypač turtingo savo istorija, religijos patirtimi ir gamtos grožiu krašto išskirtinumą.“