D.Romanovas labiausiai mėgsta piešti originalius automobilius ir motociklus. „Juos piešti man maloniausia, nors esu visapusiškas – galiu ir ką nors kita nupiešti. Bet nemėgstu, pavyzdžiui, piešti portretų – nežinau, kodėl nepatinka“, – Žmonės.lt pasakoja menininkas.
Unikalų talentą jis ugdėsi Justino Vienožinskio dailės mokykloje, Vilniaus dailės akademijos paruošiamuosiuose dizaino kursuose. „Esu studijavęs Vilniaus dizaino kolegijoje, tačiau mokslų nebaigiau – neištvėriau ir išėjau. Nespėju mokytis – esu užsispyręs žmogus, kuris siekia savo tikslo, ir asmeninė veikla man atrodo svarbesnė“, – sako Dmitrijus.
Kur tik mokėsi piešimo, ten Dmitrijus sulaukdavo pagyrų: „Visi man sakė, kad turiu perspektyvų, esu gabus. Sakė, kad reikia daug dirbti tam, kad ką nors pasiekčiau. Taip ir darau.“
Domina originalūs automobiliai
Piešia D.Romanovas tiek, kiek pats save prisimena – nuo vaikystės. Vis dėlto realistiškai vaizduoti automobilius ėmėsi tik prieš dvejus metus. „Visą gyvenimą sukuosi aplink techniką, automobiliams jaučiu aistrą nuo mažumės. Kartu su draugais vis krapštomės garažuose...“ – paaiškina.
Dmitrijus gerai prisimena pirmąjį savo nupieštą automobilį. „Tada dar nelankiau mokyklos. Pirmas nupieštas automobilis šiek tiek priminė pirmos laidos „Volkswagen Golf“, – juokiasi.
Piešdamas jis kasdien praleidžia mažiausiai po dvi valandas. Būna, kad visą dieną nesitraukia nuo kuriamo piešinio. Dmitrijui sunku suskaičiuoti, kiek piešinių jau yra sukūręs: „Mano saugomų piešinių skaičius nuolat keičiasi – vieni iškeliauja, naujus nupiešiu. Šiuo metu pas save turiu apie 20 meno kūrinių, tačiau jau neskaičiuoju senų savo darbų. Įdomu kartais būna pažiūrėti, kaip piešdavau anksčiau – dabar pačiam atrodo, kad taip piešti tiesiog gėda, o kiti sako, kad „vau“. Gal ir su dabartiniais piešiniais vėliau taip bus – po kurio laiko atrodys, kad nesąmonių pripiešiau.“
Piešdamas automobilius jis dažniausiai naudoja markerius, kurių turi per 200, taip pat akvarelę, pieštukus. Dažniausiai atvaizduoja „Porsche“: „Mano svajonių automobilis – „Porsche 911“. Senas „poršas“. Dažniausiai jį piešiu, nes man jis – tobulas. Nors kas nors galėtų pagalvoti ir kitaip.“
D.Romanovas taip pat piešia ir paprastesnius automobilius, tačiau su viena sąlyga. „Jie turi būti ypatingi. Jei piešiu savo malonumui, tai ir „Volkswagen Golf“ bus gamykliškai tiuninguotas, neeilinis. Paprasti automobiliai man nepatinka – jie turi būti ypatingi, su visokiom modifikacijom“, – paaiškina.
Menininkas negali tiksliai pasakyti, kiek laiko prisireikia vienam darbui nupiešti: „Laikas, kurio reikalauja vienas piešinys, priklauso nuo jo formato. Būna, kad visą dieną jam paaukoju. Tačiau jei tai – staigus eskizas, gana ir poros valandų. Rimto formato piešiniui reikia ir trijų keturių dienų. Aš niekad neskubu – siekiu kokybės, kad viskas būtų gražiai atlikta, pabaigta. Nematuoju laiko – sėdžiu tol, kol pajaučiu, kad jau viskas. Nors vėliau užmetęs akį galiu ir surasti, ką pataisyti.“
Piešinius parduoda
Savo darbus menininkas pardavinėja ir dovanoja. „Dalį piešinių parduodu, dalį padovanoju giminėms. Būna, kad gaunu užsakymų – tada sau piešinį tik nufotografuoju, kad atsiminčiau, įdedu į savo darbų portfelį, o originalą atiduodu“, – paaiškina.
Savo kūrinius jis parduoda gana brangiai – sako, lietuviai nedažnai taip patuština kišenes. „Piešinių kaina priklauso nuo sunaudotų priemonių, sugaišto laiko, darbo formato. Kaina dažniausiai svyruoja apie 250 Lt, tačiau būna ir brangiau. Šiuo metu ieškau aukciono, kuriame galėčiau piešinius parduoti. Lietuvoje tokiems darbams nėra rinkos – juos vertina užsieniečiai. Pas mus žmonės gal ir norėtų įsigyti tokių piešinių, bet negali sau to leisti“, – svarsto D.Romanovas.
Kartais jis sulaukia konkrečių užsakymų: „Būna, kad piešiu pagal žmogaus pageidavimą – atsiunčia man nuotrauką ir pasako, kad norėtų automobilio su būtent tokiais ratais, bamperį parenka iš kitos fotografijos, dar iš kitos – lempas. Viską padarau, ir automobilis jau atrodo sukurtas.“
Svajoja vairuoti „Porsche“
Ironiška, kad pats D.Romanovas vis dar neturi vairuotojo pažymėjimo. „Sėdžiu be teisių, kad ir kaip keistai skambėtų. Draugai juokiasi – sako, toks automanas ir nevairuoja. Dabar noriu pataupyti pinigėlių automobiliui. Jei vairuosiu automobilį, tikrai nevažinėsiu su kasdienišku: man reikia jį „padaryti“, o tai užtruks. Automobilį paruošiu, išsilaikysiu teises, o tuomet važinėsiu – toks mano planas“, – atskleidė.
Menininkas norėtų vairuoti „Porsche“. „Svajoti niekas nedraudžia, tačiau reikia įvertinti situaciją, galimybes. Norėčiau vairuoti seną retro stiliaus automobilį“, – patikina.
Šiuo metu jis kartu su Vilniaus Technologijų ir dizaino kolegijos studentais kuria vadinamąją „studentišką formulę“, kuri pasitarnautų dalyvaujant studentiškose lenktynėse Lietuvoje ir užsienyje. „Esu atsakingas už kėbulą. Sukūriau eskizą, padarėme brėžinius. Dabar iš putplasčio drožiame formas. Planuojame, kad dalyvausime Europos čempionate. Tai yra realu – jau po poros mėnesių vyks pirmieji važiavimai. Pats vairuoti neišdrįsčiau – automobilis bus su sportinio motociklo varikliu, taigi ten reiks meistriškumo“, – sako D.Romanovas.
Su automobiliais Dmitrijus nori sieti visą savo ateitį: „Nuo vaikystės svajojau tapti automobilių dizaineriu, tačiau konkurencija čia didelė. Neatsisakyčiau tokio darbo – ten tiek daug laisvės, galima kurti. Man patinka kurti.“
Sulaukė įvertinimų
Dmitrijus neslepia: būtų smagu surengti savo darbų parodą – anksčiau tokios rengtos tik mokykloje ir kolegijoje. „Norėčiau ir rimtesnės parodos – neatsisakyčiau parodyti savo darbus. Svarbiausia tik, kad būtų patalpos ir finansavimas – taip tik atrodo, kad viskas pigu, o paskaičiavus išeina apvali sumelė“, – sako.
Paklaustas, kaip jo talentą vertina tėvai, Dmitrijus tikina, kad jų nuomonė pasikeitė: „Anksčiau tėvai per daug nesureikšmindavo, o dabar jau kreipia dėmesį, vertina. Tačiau jau priprato – sako, gražu.“
Bene didžiausio įvertinimo D.Romanovas sulaukė iš savo autoriteto Magnuso Walkerio: „Jis dirba Holivude, ten restauruoja „Porche“ automobilius. Jis taip pat turi savo aprangos kolekciją. Mano darbai jam labai patiko – pasidalino savo „Facebook“ paskyroje, man parašė, kad piešiu labai gerai ir net nesitikėjo, kad kur nors pamatys tokių darbų. Atrašiau, kad niekad nesitikėjau, kad tokio lygio žmogus mane pastebės, įvertins.“
