Gedimino 11” – politinis trileris. Tu jame vaidini šaltakraujį smogiką. Teko paaštrinti savo charakterio savybes?
Gal šiek tiek... Tokio personažo man dar nėra tekę vaidinti. Paprastai žmogus turi visą charakterio spalvų paletę ir ją naudoja. O aktorius, žinodamas ko reikia jo vaidinamam herojui, panaudoja tik tam tikras spalvas.
Koks yra tavasis Kileris? Ir kiek jame žmogiškumo?
Aš manau, kad jis yra absoliutus užduoties vykdytojas. Tai daro bet kokiais būdais. Jis – tik kažkieno įrankis, nepaisantis jokio žmogiškumo.
Ar tiesa, kad į „Gedimino 11” traukinį įšokai vienas paskutiniųjų, – pasiūlymo vaidinti sulaukei, kai filmavimo darbai jau buvo prasidėję? Kokie veiksniai lėmė, kad tu – vienas šio naujojo filmo aktorių?
Tiesa. Įsiliejau į kūrybinę grupę, kai darbai jau vyko pilnu tempu. O kokie veiksniai lėmė, reikėtų klausti prodiuserio, režisieriaus. Jis sakė, kad lyg ir susapnavo mane. (Juokiasi.) Bet iš tiesų, kai paskambino režisierius Raimundas Banionis ir pasiūlė filmuotis „Gedimino 11”, labai apsidžiaugiau. Su juo yra tekę dirbti anksčiau, – iškart žinojau, kad darbas bus įdomus.
Vaidini tipą, kuris ginklą spaudžia rankoje net ir miegodamas. Ar pats jauti potraukį ginklams? Vaikystėje, spėju, turėjai Robino Hudo lanką, vėliau užsukdavai į tirą, o dabar gal mėgsti pamiklinti ranką profesionalioje šaudykloje?
Vaikystėje daug lankų turėjau, ir su strėle į paakį esu gavęs... (Šypsosi.) Gamindavome bombikes, skeveldra broliui į koją buvo įlėkusi, reikėjo operuoti... Kai filmavausi kariniame seriale, teko rimtai pažinti ginklus, naudoti juos ir su tikrais koviniais šoviniais – šaudyklose. Taigi, „pažaisti” su ginklais teko nemažai, bet potraukio jiems nejaučiu. Ir norėčiau, kad realiame gyvenime nei man ginklo prireiktų, nei kam nors kitam.
Filmuojant „Gedimino 11” skraidė ne tik kranai – „gervės”, bet ir sraigtasparniai. Pajutai, kad lietuviški serialai pereina į kitą, aukštesnį kokybės lygį?
Mano subjektyvia nuomone, šito filmo net negalima lyginti su serialais, kurie yra rodomi penkiskart per savaitę. „Gedimino 11” yra koncentruotas dvylikos dalių filmas. Žinoma, tarpusavyje dalys susijusios, siužetas tęsiasi iš serijos į seriją, bet tai – jau nebe tipinis serialas. Tą pajunti, kai pamatai, kiek daug mes dirbame, kaip kuriamos scenos, šviesa, garsas, filmavimo technika... Ir veiksmo „Gedimino 11” bus nemažai. Šito serialo net nėra su kuo palyginti. Nepasikuklinsiu – iš serialų tai geriausia, kas šiandien gali būti. Nė viename kitame seriale nėra tiek dirbama nei prieš filmavimą, nei jo metu. O juk visi turėtų būti suinteresuoti padaryti gerai: ir aktoriai, ir režisieriai, ir prodiuseriai... Kad esant dabartinei Lietuvos situacijai, kuri nėra labai palanki, Rolandas Skaisgirys stato tokius filmus, tai tik komplimentą jam galiu pasakyti.
Jei prašyčiau pasirinkti užsienienį serialą, – kuriam teiktum pirmenybę: „Daktarui Hausui”, „CSI kriminalistams” ar animuotiesiems „Simpsonams”?
Neteikiu pirmenybės vienam ar kitam. Kaip aktoriui jie man visi įdomūs. Aišku, visuomet įdomiausi tie filmai, prie kurių daugiausia dirbama. Džiaugiuosi, kad šiuo metu galiu rinktis ne tik ką žiūrėti, bet ir kur vaidinti: ar dvylikos dalių seriale, ar kasdieniame. Nežinau, kaip bus vėliau, bet kol kas nenorėčiau vaidinti šimto serijų filme. Man patinka koncentruotas darbas – dirbi mėnesį, žinai tiksliai, kiek tų serijų yra...
Pirmadienį – „Gedimino 11” premjera per TV3. Kur ją žiūrėsi? Pasikviesi draugų, sėsite prie televizoriaus su bulvių traškučiais ir nekantriai lauksite pirmosios serijos?
Manau, kad premjeros iš tiesų lauksiu namuose. Atsisėsiu, ramiai pažiūrėsiu. Įdomu bus įvertinti iš šalies – kaip ten mums visiems sekėsi.
