Sandra Straukaitė: „Pirmiausia reikia keisti įpročius“
„Ekologijos idėjos tapo madingu aksesuaru, kurį „nešiesi“ į vakarėlius ir aptari su tais, kuriems apie tai kalbėti yra prestižo dalykas. Tačiau vien kalbomis nepasikeisime – reikia keisti įpročius, ugdyti kritišką mąstymą ir vertinant, kas mažiau kenkia gamtai, vadovautis logika. Manau, tik taip tikrai pradėsime tausoti aplinką“, – sako dizainerė S. Straukaitė.
Drabužių kūrėja mano, kad didžiausia bėda yra plastikiniai maišeliai prekybos vietose. „Stengiuosi pirkti kuo mažiau produktų, kad tik nepripakuotų šimto maišelių, – pasakoja žinoma moteris. – Geriau nenusipirksiu visko, ko tuo metu reikia, nei pirkinius nešiuosi plastikiniuose maišeliuose.“
Sukūrusi ekologinių maišelių liniją dizainerė į parduotuves žygiuoja su natūralaus pluošto maišeliu, taip pat nešluoja iš lentynų visko, kas papuola po ranka. „Atidžiai skaitau produktų etiketes, stengiuosi pirkti gaminius, kuriuose nebūtų visokių cheminių priedų, žymimų „E“ raide.“ Sandra Straukaitė apgailestauja, kad Lietuvos prekybos centruose labai mažai produktų be „E“, tad tenka pirkti tuos, kuriuose cheminių priemaišų kuo mažiau.
Dizainerė pati dėvi ir savo klientams rekomenduoja rinktis drabužius iš natūralaus pluošto. „Nors tai ir brangiau, bet daug sveikiau ir žmogui, ir jo aplinkai“, – teigia mados kūrėja. Pasak jos, nebūtina vartoti vien brangius ekologiškus produktus, jei nori tapti draugiškesnis gamtai. Kartais pakanka logiškai įvertinti, kuri prekė bus mažiau žalinga aplinkai. Anot S. Straukaitės, svarbu mokėti vertinti plačiau: pavyzdžiui, pastebėti, kokia yra pakuotė, iš kur produktas atvežtas.
„Aplinką tausojantis elgesys yra susijęs ne tik su produktais, bet ir su mūsų sprendimais. Tarkim, jei dėl ekologiškos prekės tenka važiuoti į kitą miesto galą, ar ji vis dar bus ekologiška? Tą ir norėju pasakyti savo ekoLOGIŠKAIS krepšiais – reikia keisti ne tik vartojimo įpročius, bet ir požiūrį“, – sako menininkė.
 |
| Neringa Skrudupaitė |
Neringa Skrudupaitė: „Neturiu miesto orą teršiančio automobilio“
Atliekų rūšiavimas ir ekologiškas gyvenimo būdas šiai žurnalistei jau senokai yra įprastas dalykas. „Griežtai ištariau „ne“ polietileniniams maišeliams, – sako Neringa. – Ir šio nusistatymo laikausi. Visada su savimi turiu vienkartinį medžiaginį maišelį.“
Neringa tikina kruopščiai rūšiuojanti šiukšles. „Popieriaus, stiklo ar plastiko pakuotės iš namų keliauja į reikiamus konteinerius, – dalijasi patirtimi žinoma moteris. – Man patinka, kai daiktai „prikeliami antram gyvenimui“.
Ne tik namuose, bet ir darbe elektrą, vandenį taupanti žurnalistė parduotuvėje visada renkasi į kuo mažesnes pakuotes supakuotus gaminius. „Perku tik įkraunamas baterijas, – vardija Neringa. – Tas, kurios „nusigyvena“, metu į specialius konteinerius degalinėse.“
Dėl švaresnio pasaulio Neringa Skrudupaitė net pardavė automobilį. „Kito net neieškau, beveik visur nueinu pėsčia, iki centro man tik 25 minutės kelio. Jei sumanysiu įsigyti automobilį, jis bus mažas, ekonomiškas, – į ateitį pažvelgia Neringa. – Būtų labai smagu, jei įpirkčiau pusiau elektra varomą automobilį. Nors aplinkiniams visa tai gali atrodyti kvailystės, pati tai vadinu pirmuoju žingsniu ekologiško gyvenimo link“, – pabrėžia žurnalistė.
 |
| Eligijus Valskis |
Eligijus Valskis: ,,Jau seniai metas susirūpinti ekologija“
Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentas Eligijus Valskis tvirtina, kad jau seniai laikas griebtis priemonių bent šiek tiek sumažinti Žemei daromą žalą. ,,Gamta yra gyva, mes – jos dalelė, nedalomos visumos esmė, todėl ją nuodyti chemija, pramoninėmis atliekomis yra tikrų tikriausias nusikaltimas. Viskas prasideda nuo žmogaus, jo sąmonė jau užteršta ir jis toliau eina į pražūtį, toliau „gimdo“ tai, kas dabar vyksta mūsų planetoje. Klimato kaita, žemės erozija, potvyniai, stichinės nelaimės ir t. t. – visa tai yra mūsų negatyvių minčių, grubių žodžių ir veiksmų, sumaterialėjimo, nužmogėjimo padarinys. Kitaip tariant, dvasingumo stoka. Nes kiek mes į ją ,,investuojame“, dešimteriopai atsiimsime ir jau atsiimame ,,dividendus“, – įsitikinęs sveikuolis. – Neteisingai elgdamiesi su aplinka, tiesiogiai ir netiesiogiai paveikiame save. Esame glaudžiai susiję su Žemės matomąja ir nematomąja dalimis, net neįsivaizduojame, kaip glaudžiai plūduriuojame jos įsčiose. Kvėpuojame oru, kuris yra pagrindinis energijos šaltinis. Pabandykite akimirką pabūti be oro, tuoj suvoksite, kaip tai svarbu.“
Eligijus Valskis viliasi, kad kiekvienas sveikai mąstantis žmogus gali būti pilietiškas, pirkti ar nepirkti vienokių ar kitokių produktų, pasisakyti už ar prieš priimamus spendimus ir pan. ,,Tereikia iš principo nepirkti, kas nenatūralu, ugdyti ekologinį suvokimą, einant į parduotuvę, turėti medžiaginį ar kitą krepšį, kad nereikėtų polietileninių maišelių. Taip ugdysime savo ekologinį išprusimą ir pamažu išstumsime iš gamybos tą produktą. Tai vadinama vartotojo atsakomybe. Dažniausiai net nesusimąstome, kad rinkdamiesi vieną ar kitą produktą už jį balsuojame. Tarkim, jei nustotume pirkti greitąjį maistą, ilgainiui jo nebeliktų, nes nebūtų paklausos, – dėsto vienas iš sveikuolių lyderių. – Sveikas gyvenimo būdas yra beveik vienintelis būdas puoselėti ekologiją. Tačiau žodį „sveikas“ reikia suprasti plačiau nei „sveikas kūnas“. Tai ir doras, išmintingas, sąžiningas sau ir visuomenei, Žemei ir visatai žmogus, kuris gyvenime vadovaujasi meile ir gėriu. Sveikuoliai yra aktyvi visuomeninė organizacija, kuri skatina sveiką, ekologišką gyvenseną, t. y. ekologiškų maisto produktų gamybą, ekologinę daržininkystę, sodininkystę, minčių, jausmų ir kūno higieną.“
 |
| Neringa Sabeckienė |
Nomeda Sabeckienė: „Norisi, kad vaikai augtų sveiki švarioje aplinkoje“
Tinklalapio „rasakila.lt“ įkūrėją Nomedą Sabeckienę domėtis ekologija privertė pats gyvenimas. „Supratome, kad civilizacija, siūlydama lengvą ir patogų gyvenimą, už jį reikalauja mokėti tuo, kas mums brangiausia – savo ir savo vaikų sveikata, ramybe, dvasine ir fizine pilnatve, – pasakoja. – Apvertėme pasaulį šiukšlėmis, cheminėmis atliekomis ir nebegalime laisvai kvėpuoti. Į namus įsileidome begalę cheminių „pagalbininkų“, dėvime gražius, tačiau sintetinius drabužius, valgome skanų, bet nenatūralų maistą ir sergame, sergame, sergame. O juk norisi, kad vaikai augtų sveiki švarioje aplinkoje, valgytų sveiką maistą, mokėtų džiaugtis gyvenimu. Taip pamažu keitėsi mūsų požiūris į daugelį dalykų. Pasaulyje ekologijos idėjos gyvuoja jau beveik trisdešimt metų, bet daugeliui jos tebėra naujiena. Mums, prieš trejus metus pradėjusiems verslą, tai taip pat buvo naujiena...“
Su vyru Daliumi Nomeda sukūrė ekologiško verslo idėją. „Pradžia buvo, kai pradėjome ieškoti ekologiškų drabužių ir kitų produktų savo vaikams. Kiekvieną kartą parsisiųsti iš užsienio nepatogu, todėl pradėjome ieškoti ne tik sau, bet ir bendraminčiams – žmonėms, kuriems rūpi santarvė su savimi ir pasauliu, kurie jaučiasi atsakingi už mūsų visų ateitį, – pasakoja N. Sabeckienė. – Kiek įmanoma skaitome paskaitėles apie ekologišką tekstilę, medžiaginių vystyklų naudą, pateikiame ekologiškų produktų ir jų platintojų sąrašus. Norisi, kad kuo daugiau žmonių atskirtų pelus nuo grūdų. Svarbu kiekvieno apsisprendimas ir noras. Internete apstu informacijos. Laikraščiai Lietuvoje vis plačiau ir garsiau apie tai rašo. Reikia domėtis, skaityti, tik informaciją būtina tikrinti, nes tiek pas mus, tiek ir visame pasaulyje žodžiu „ekologija“ yra manipuliuojama. Pavyzdžiui, užrašoma „eko“ ar „bio“, nors produktas neturi sertifikato, o ir ekologijos jame mažai.
Labai dažnai žmonės painioja sąvokas „natūralus“ ir „ekologiškas“. Gaila, bet šiais chemijos klestėjimo laikais natūralus produktas yra taip stipriai apdorojamas chemikalais, kad tampa ne tik nenatūralus, netgi kenksmingas. Todėl ir turime palaikyti ekologiją.“
N. Sabeckienė pataria atsigręžti į natūralumą, į gamtą ir save, tai yra nebūti civilizacijos „aukomis“, nes ne viskas, ką siūlo civilizacija, reikalinga. Moteris įsitikinusi, kad net ir vienas žmogus gali padaryti daug. Tik reikia noro, o pradėti reikėtų nuo labai paprastų ir neskausmingų dalykų. „Nešiukšlinkime, rūšiuokime atliekas, atsisakykime vienkartinių gaminių, naudokime ekologiškas buitinės chemijos priemones, pirkime ekologiškus produktus, važinėkime dviračiu ar viešuoju transportu, taupykime vandenį ir elektros energiją, puoselėkime aplinką ir mokykime vaikus mylėti Žemę“, – skatina „rasakila.lt“ įkūrėja.
 |
| Linas Šivis |
Linas Šivis: „Ekologija – tai gyvenimo ir mąstymo būdas“
Tinklalapio „sveikasvaikas.lt“ įkūrėjas Linas Šivis rašydamas mokslo darbą išsiaiškino, kad Lietuvoje leidžiama vartoti daugybę kitose šalyse uždraustų produktų. „Pastebėjau, jog kai kurie pas mus leistini maisto priedai kitose šalyse uždrausti. Taip pradėjau domėtis E reikšmėmis. Vadovauju informacinių technologijų įmonei, tad turėjome visas galimybes sukurti informacinį puslapį ir pasidalyti su kitais, – pasakoja. – Mūsų tinklalapyje produktų, kuriuos valgyti pavojinga, o kuriuos sveika, katalogą pildo lankytojai. Surinkome informaciją apie maisto priedus, o produkto sudėtį etiketėje privalo nurodyti gamintojas. Laboratoriškai visų produktų netiriame. Jei gamintojas nori prisidėti prie mūsų iniciatyvos ir pažymėti savo gaminį mūsų ženklu, atliekame laboratorinius tyrimus.
Socialiai atsakingas verslas (ypač maisto srityje) yra ateities verslas, tą galima pastebėti visoje Vakarų Europoje. Sveikata yra svarbi kiekvienam žmogui, vykdydami projektą „Sveikas vaikas“ kasdien sulaukiame vis daugiau draugų.“
L. Šivio apsisprendimą gyventi ekologiškai lėmė... kaime praleista vaikystė. „Visas vasaras praleisdavau kaime, tad šviežios, ką tik nuskintos daržovės ir uogos, dar šiltas karvės pienas man yra natūralūs dalykai. Dauguma produktų, kurie parduodami parduotuvėse, nė iš tolo nepanašūs į tuos, kuriuos aš atsimenu... Man patinka maistas, pagamintas kiek galima natūraliau, – kalba Linas. – Iš pradžių nusprendusiems gyventi ekologiškai prireiks daug jėgų. Vien važiuoti iki turgaus, o ne nueiti į artimiausią parduotuvę apsipirkti atima nemažai laiko. Ilgainiui tai pasidaro malonus įprotis, suteikiantis gyvenimo džiaugsmo. Kita vertus, parduotuvėse daugėja ekologiškų prekių, todėl skyrus gerą valandą didesniame prekybos centre galima visiškai pakeisti savo prekių krepšelį.“
Norintiesiems gyventi ekologiškai L. Šivis pataria pradėti nuo minties. „Ekologija – tai pirmiausiai mąstymo būdas. Todėl reikėtų pasidomėti, kodėl verta taip gyventi. Kai supranti, kad, pavyzdžiui, ekologiškai natūraliai užaugintos daržovės naudingos ne tik tau, bet ir gamtai, malonumas jas valgant patrigubėja. Pažiūrėjus šiais metais „Oskarams“ nominuotą dokumentinį filmą FOOD.INC, noras gali sustiprėti dar labiau“, – šypsosi „sveikasvaikas.lt“ įkūrėjas.
 |
| Pauliaus Gasiūno nuotr./Giedrius Šarkauskas |
Giedrius Šarkauskas: „Natūralus linas pats mieliausias“
Dizaineris Giedrius Šarkauskas jau kuris laikas domisi klimato kaita ir ekologija, būtent dėl šios priežasties drabužius kuria tik iš natūralių medžiagų. „Jaučiu, kad lininis audinys yra tinkamiausia medžiaga žmogaus biolaukui, kūnui, dvasiai. O lietuviai jį mėgo nuo senų senovės. Kai 2000-aisiais atsisakiau visų kitų audinių, Lietuvoje nuomonė apie liną buvo prasta, jis laikytas kaimiečių audiniu, – šypsosi. – Net kolegos ir artimiausi žmonės abejojo mano pasirinkimu. Ne vienam atrodė, kad man „pavažiavo stogas“. Tačiau dabar didžiuojuosi galįs pasakyti, kad esu lino tradicijos atgaivinimo Lietuvoje pionierius.
Iš pradžių siuvau drabužius iš dažyto audinio, visiškai natūralaus ekologiško lino kolekciją išdrįsau pristatyti tik prieš kelerius metus. Pamenu, teko susitaikyti su finansiniu fiasko. Iš tokios medžiagos pasiūtus drabužius galėjau slėpti sandėlyje, nes pirkėjai sakydavo, kad mėginu jiems įsiūlyti bulvių maišus...“
Visam pasauliui vis labiau domintis ekologija, ir lietuviai pradėjo vertinti natūralius audinius, kurių gamyba neteršia oro, o suirimo procesas netrunka keletą šimtmečių. „Po penkerių metų imta kalbėti, kad linas yra gražus, praktiškas, kad tokius apdarus patogu dėvėti ne tik vasarą, bet ir žiemą, rudenį, pavasarį. Kai lietuviai ėmė daugiau keliauti, suprato, kad šis pluoštas labai vertinamas ir Europoje, – sako G. Šarkauskas. – Beje, siūti iš lino ne taip paprasta. Tik po dešimties darbo su šiuo audiniu metų galiu pasakyti, kad jį suvaldžiau. Linas neilgaamžis, o kuo plonesnis, tuo greičiau susidėvi. Be to, glamžus. Jei matai sulamdytą drabužį, gali numanyti, kad jis natūralus ir labai brangus. Be galo džiaugiuosi sąmoningai atsisakęs sintetinių audinių ir kitų priedų, reikalingų drabužiams gaminti. Iš draugiško aplinkai ir žmogui lino galiu pasiūti viską ir visiškai nekenkti Žemei.“
