Po per LRT „Panoramą“ parodyto reportažo apie J.Vaitkutės piešinius, kabančius ministrų Aušrinės Armonaitės ir Mariaus Skuodžio kabinetuose, spalvingi menininkės darbai kai kurių internautų apibūdinti kaip esą atspindintys LGBT atributiką: „Žemaitė – su gėjų vėliavos skarele“, „Basanavičius – su gėjiška barzda.“
Pamačiusi šias replikas pati J.Vaitkutė neištvėrė ir pasisakė feisbuko paskyroje, kur išreiškė savo poziciją dėl netikėtai susiklosčiusios situacijos. Menininkė neslepia apmaudo, kad jos projektas sulaukė tokių neteisingų įžvalgų, ir sako tiesiog norėjusi spalvomis pažymėti svarbias istorines asmenybes.
„Visi matome skirtingai. Faktas. Įprastai selektyviai pasirenku nematyti piktų komentarų, tačiau savaitgalį radikalioji lietuviškų soc. medijų dalis patys atėjo pas mane. Jie turėjo nenuovokos mano piešinius iškelti kaip priešiškas idėjas jų brutaliai, bet labai greitai įsižeisti linkusiai ideologijai.
Konflikto tašku tapo ta pati savybė, dėl kurios šie herojų portretai žydi – spalvos. Primeskit, skaitau komentarus, kad Basanavičius yra su „gėjiška“ barzda, o Žemaitė su „gėjiškos“ atributikos skara. Dvi minutes pažvengiau, o po to jau norėjau paverkti dėl žmonių, kurie matydami ryškias spalvas susiduria su tariama grėsme savo egzistencijai.
Kai piešiau šią TEŽYDI seriją – norėjau, kad istorinės asmenybės „sužydėtų“ spalvomis, nes niekada jų spalvotų matyti neteko. Tai buvo mano svajonė – sutikti gatvėje žmones su lietuviškais herojais ant džemperių, matyti natūralų norą pasikabinti tokius piešinius ant sienų darbe ar namuose. Herojų piešinius ant džemperių nešioja tūkstančiai žmonių ir tai yra jų būdas džiaugtis šalies istorija kasdienybėje. Šimtai žmonių šiuos printus pasikabino savo erdvėse. Tikiu, kad čia visi galime sutarti – svarbu gerbti praeitį ir džiaugtis istorine atmintimi nuoširdžiai.
Nujaučiu, kad šiuo atveju, mano, kaip menininkės, vaidmuo yra mažiau svarbus. Jiems, galbūt, labiau svarbu, kad esu heteroseksualios šeimos atstovė. Noriu patikinti – spalvų bijoti nereikia. Jos nepavojingos. Pavojinga yra neapykantos kalba ir baimė, kuri šiuo metu pursta internete“, – socialiniame tinkle mintimis pasidalino J.Vaitkutė.
Trumpai apžvelgti situaciją Jolita sutiko ir 15min skaitytojams. „Mano tikslas yra parodyti, kad žmonės, kurie taip komentuoja ir elgiasi, nėra adekvatūs ir objektyvūs. Prasidėjus kabinėjimuisi, ieškojimui, pritempimui dėl spalvų, tai nėra adekvatu“, – pabrėžė ji.
Jolita teigia suprantanti, kad puolimas nėra nukreiptas konkrečiai prieš ją, bet prieš LGBT nusiteikusiems asmenims radus prie ko prikibti, tam pasitelkti jos darbai.
„Man atrodo, kad kasdien socialiniuose tinkluose susiduriame su labai radikaliomis nuomonėmis, kurios yra priešiškos, parašytos su neapykanta. Tai interneto šiukšlės. Žinoma, jos dirgina, sunku jų išvengti. Tačiau tuo pačiu reikia suvokti, kad tai nėra adekvati nuomonė.
Šie paistalai, kad spalvos yra vienaip ar kitaip susijusios su ideologija, yra nesąmonė. Norisi tiesiog supratimo. Nieko nelaimėsime taip darydami ir taip kalbėdami internete. Norėjau parodyti absurdą, kuris egzistuoja šiuo metu“, – sakė J.Vaitkutė.
-
Jautrus D.Vaitiekūno laiškas atvėrė LGBT bendruomenės žaizdas: „Kaip gyventi su jausmu, kad kitiems esi grėsmė“
-
R.Kirilkinas atvirai kreipėsi į šeimas: prabilo apie vaikystės kančias dėl orientacijos, mintis apie savižudybę
-
E.Kvoščiauskas pasipiktino I.Šimonytę į Sibirą „siuntusiu“ mitinguotoju: „Tai buka mūsų visuomenės dalis“
Peržvelgusi žmonių, parašiusių minėtas įžvalgas, socialinių tinklų profilius, Jolita teigia pamačiusi vieną tendenciją.
„Pastebėjau, kad jie pas save skelbia labai daug turinio. Įsivaizduoju, kad užsisukus tokiame rate, neskiriant laiko sau, grynam orui, gali praslysti kai kurie realybės suvokimo elementai. Jei neišeina sutvarkyti chaoso aplinkui, tai pirmiausia reikia susitvarkyti savyje“, – kalbėjo menininkė.
