Jo mylimoji dėl jo metė savo verslą – pardavė turėtus grožio salonus Kinijoje ir atvyko paskui savo vaikiną į Lietuvą. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad labiausiai darbo vietoje lietuviai vengia dirbti su romais, čečėnais, pakistaniečiais, turkais ir kinais. Laidos svečiai tvirtina, kad situacija pamažu keičiasi.
Užsieniečiai kurti verslą Lietuvoje ne itin linkę. Statistika rodo, kad tik šeši procentai užsieniečių į mūsų šalį atvyksta kurti verslo. Laidoje dalyvavusios tailandietės Air ir Joy – iš tų šešių procentų. Moterys džiaugiasi sėkminga veikla Lietuvoje ir klientų pasitikėjimu. Tailandietiškas masažas populiarėja, tad darbo joms netrūksta. Ilsėdamosi moterys mielai prisimena gimtinę ir draugus vaišina tradiciniais tajų patiekalais. Viena jų Lietuvoje surado ne tik verslą, bet ir mylimą žmogų, kuris, beje, irgi tailandietis!
Skirtingų tautų atstovų santuokos lietuviams nėra patrauklios. Statistika irgi iškalbinga – apie pusė lietuvių santuokų su kitataučiais nenorėtų. Vis dėlto gražių mišrių santuokų, kuriose auga laimingi vaikai, yra. Diplomuota pianistė, reklamos specialistė ir tikra Albanijos atstovė Lietuvoje Ejona Xhiku šiandien pirmenybę teikia kitokiai karjerai – dabar ji dviejų sūnų mama. Poros artimieji pripažįsta, kad moteris daug intelektualiau nei kitos mamos augina savo vaikus: lavina, skambina pianinu, valgymą pateikia kaip ritualą. Moteris albaniškai skaito savo vaikams, o paaugusius ketina nuvežti į savo gimtąją šalį.
Šešerius metus Lietuvoje gyvenanti žurnalistė rusė Anžela Orlenok prisipažįsta – nors Lietuvoje ji nesijaučia svetima, tačiau rasti savo nišą nebuvo lengva. Į Lietuvą atvažiavusi iš Sankt Peterburgo, ji pasijuto pilna unikalios patirties, idėjų. „Maniau, įsiveržusi su šiomis idėjomis, visiems imsiu pasakoti, ką ir kaip reikia daryti. Paskui apsižvalgiusi supratau, kad čia pakanka savų profesionalų su savomis idėjomis, patirtimi. Susirasti darbą be ryšių sunku, nes nėra iš kur tikėtis paramos. Lietuvoje mano jungiamoji grandis – sūnus, kuris man ir padeda. Ir darbą susiradau tik dėl jo pažinčių. Jam pasiūlė darbą, o jis į tą vietą pasiūlė mane, nes šioje srityje turiu daugiau patirties“, – pasakoja Anžela.
Iš viso laidoje dalyvavo 30 trečiųjų šalių piliečių, apie kuriuos sukurta 20 laidų. Laidose dalyvavo žmonės iš Indijos, Belizo, Nigerijos, Togo, Argentinos, Baltarusijos, Albanijos, Armėnijos, Rusijos, Australijos, Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kambodžos, Tailando, Meksikos, Kinijos. TNS LT duomenimis, kiekvieną laidą vidutiniškai žiūrėjo virš 130 tūkst. žmonių.
Kiekvienoje laidoje žiūrovai galėjo išgirsti ne tik užsieniečių patirtis, bet ir lietuvių nuomonių šiomis temomis. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšomis, projektui skirta 205 tūkst. litų. Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai remia iniciatyvas, kurių tikslas – įgyvendinti „Bendruosius pagrindinius imigrantų integracijos politikos Europos Sąjungoje principus“.
LNK laida „Nematomi. Tarp mūsų“ buvo skirta kuo plačiau supažindinti lietuvius su trečiųjų šalių piliečiais. Projektas buvo skirtas stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimą prisitaikyti prie įvairovės, palaikyti pasitikėjimo santykius su trečiųjų šalių piliečiais ir gerinti jų integracijos sąlygas. Projektas siekė keisti visuomenės nuostatas atvykėlių atžvilgiu, skatinti integracijos procesus ir mažinti socialinių įtampų pavojų.
Laidą „Nematomi. Tarp mūsų“ vedė Greta Šapkaitė.
