Apie besikeičiančią vyrų sveikatą bėgant metams medicinos ir sveikos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ kalbėjo ne tik prof. Eugenijus Laurinaitis, bet ir aktorius, režisierius, dainų autorius ir atlikėjas Vladas Bagdonas, rašoma apie laidą išplatintame pranešime spaudai.
Neseniai 73-ąjį gimtadienį atšventęs V.Bagdonas, susigyvenęs su pandemine realybe, vėl koncertuoja po Lietuvą, o laiką leisdamas namuose, pirmojo karantino metu, netgi išleido naują savo dainų kompaktinę plokštelę.
„Aš nepasiduodu ir nežinau, kam to reikia. Kartais pasvarstau, kad gal galima būtų šiek tiek pailsėti, palaukti, kol praeis pandemija, bet kol ji praeis – gal ir aš praeisiu?“, – su šypsena veide klausė režisierius V.Bagdonas.
Legendiniam aktoriui buvo persodintas klubo sąnarys bei visai neseniai atliktos abiejų akių kataraktos operacijos, tad šiandien žinomas vyras yra patenkintas savijauta ir aktyviai gyvena. Šia žiemą net išbandė slidinėjimą.
„Prieš pandemiją pasikeičiau sąnarį, o pandemijos metu pasikeičiau akis. Esu labai dėkingas visiems daktarams, na ką čia ir besakysi – jūs mūsų gelbėtojai! Per karantiną priaugau 15 kg, bet vis galvoju, kaip juos išjudinti? Tad nuvažiavome su žmona prie upės, atsistojau ant slidžių, padariau vieną žingsnį ir čia pat nugriuvau! Tačiau man padėjo atsikelti ir sėkmingai čiuožiau, vėliau, dar sykį nukritus, pamenu šaukiau: „Padėk man atsikelti, negaliu!“, – juokėsi garsus vyras ir pridūrė: „Aš vėl stosiu ant slidžių. Juk judėjimas – sveikata, judėjimas – gyvybė. Judėkim!“.
V.Bagdonas pasakojo, jog su metais ateinantys gyvenimo pokyčiai yra susieti su gamta ir to negalime pakeisti. Vyras kalbėjo, kad niekas nevyksta staiga – kiekvienas pokytis natūraliai ateina savu laiku ir tam reikalingas supratimas.
„Jeigu man yra krizė – tegul būna. Aš nemėgdavau tingėti scenoje. Kiek tu atiduodi fizinės energijos, emocijų, tiek „katučių“ ir gauni už tai. Ką nors nuveikei ir organizmas sako: „Ačiū, dabar gali eiti pailsėti“. Bet ir nėra taip, kad aš padirbau ir bėgu „sugraužti“ saują vitaminų, aš juos geriu nuolatos. Patartina vitaminizuotis, ypatingai žiemą“, – pasakojo V.Bagdonas.
V.Bagdonas pasakojo, jog anksčiau, natūralu, turėjo daugiau energijos, o dabar gyvenimo tempas yra aprimęs ir lėtesnis.
„Esu lėtesnis ir toks, sakyčiau, nerangus. Jau nebevaikštau į baseiną, nes bijau viruso, nebėgioju, nes tingiu. Laikausi tokios senos japonų ar kiniečių išminties: „Vaikas turi bėgti,
vyras turi eiti, o senis – sėdėti“. Tad daugiau užsiimu sėdimu darbu: žiūriu spektaklius; pavaidinu, paskaitau ar pagroju“, – dalinosi V.Bagdonas.
Vyras taip pat pabrėžė, kad visur reikia kantrybės, o sveikatai labai svarbūs ir geri tarpusavio santykiai, kurių paslaptis, pasak aktoriaus, supratingumas bei ramybė.
„Moterims su vyrais reikia kantrybės, o vyrams su moterims irgi reikia to paties. Kokie čia santykiai, jeigu jie neramūs? Nežinau, ar aš labai ilgai ištverčiau nuolatinį vienišumą ir abejoju, ar tai išvis yra gerai“, – dalinosi V.Bagdonas.
Pasak Europos psichoterapijos asociacijos gen. sekretorius, psichoterapeuto prof. Eugenijaus Laurinaičio, vyrai dažniausiai vengia kalbėti apie savo sveikatą, bėgančius metus bei jų įtakotus pokyčius, tačiau apie tai nekalbėdami, jie gali patirti labai sunkių išgyvenimų.
„Aš manau, kad vyrams bėgant metams priimti gyvenimo pokyčius truputį sunkiau dėl to, kad pasekmės dažnai būna ne tik psichologinės, bet ir socialinės, psichosocialinės. Su tuo tvarkytis nėra lengva. Kiekviena krizė, atvedanti prie kažkokių dalykų sugriuvimo, veda prie naujų dalykų paieškos. Taigi, reikia turėti drąsos ir ieškoti naujų dalykų“, – dalinosi prof. Eugenijus Laurinaitis.
Brandiems vyrams su metais prasidėję hormonų pokyčiai anksčiau ar vėliau dažniausiai reiškia tą patį, ką moterims menopauzė. Tik šis vyrų gyvenimo tarpsnis yra vadinamas andropauze.
„Andropauzės nereikia bijoti, reikia ją suprasti kaip eilinį amžiaus tarpsnį, prie kurio reikia adaptuotis. Tai yra iššūkiai, su kuriais reikia tvarkytis. Šis tarpsnis pasireiškia problemomis lytiniuose santykiuose, tarpasmeniniuose santykiuose, padidėja vyro irzlumas, nerimastingumas, o tai labai trikdo santykius, kurie anksčiau buvo harmoningi. Tai yra iš hormoninės pusiausvyros sekantys pakitimai elgesyje“, – kalbėjo profesorius.
Pasak E.Laurinaičio, yra įrodyta, jog fizinis krūvis labai padidina seratonino bei endorfino kiekį smegenyse. Šie hormonai gerina žmogaus psichinę savijautą. Tačiau reiktų nepamiršti, jog fizinis krūvis turi būti reguliarus, pastovus ir, svarbiausia, ne per didelis.
Vaistininkė Teresės Stonkienė laidoje taip pat dalinosi, jog vyresnio amžiaus vyrams naudinga papildyti mitybą augaliniais preparatais. Ypač tuomet, kai atsiranda nerimas dėl sumenkusios vyriškos energijos, prostatos būklės ar psichologinio komforto.
„Šiuolaikinės technologijos leido sukurti natūralių medžiagų kompleksus, kurie gali padėti bendrai savijautai, taip pat prostatos, šlapimo pūslės, šlapimo takų veiklai bei seksualinei sveikatai. Tokių papildų pagrindą sudaro unikalios kliniškai patikrintos medžiagos – afrikinė slyva, peruvinė pipirinė ir juodasis eleuterokokas“, – kalbėjo vaistininkė.
Pasak T.Stonkienės, ypač vyrams naudingas yra juodasis eleuterokokas, kuris padeda išvengti streso padarinių, aktyvina centrinę nervų sistemą, stiprina imunitetą, padeda palaikyti optimalų kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje ir normalią seksualinę būklę. Ypač patogūs papildai, kurių per dieną užtenka vienos kapsulės ir kad juos būtų galima vartoti be pertraukos ilgą laiką. Vienoje kapsulėje gali glūdėti trigubas poveikis, skirtas prostatos veiklai, potencijos energijai ir organizmo gyvybingumui palaikyti.
Vyrams gyvenimą gali apsunkinti ir dar viena dažnai nutylima problema – tai prostatos ligos, kurios ypač pasireiškia vyresniame amžiuje.
Profesorius E.Laurinaitis priminė, kad būtina pasinaudoti nemokama prostatos vėžio prevencine programa, nes sveika prostata irgi lemia vyro gyvybinę energiją.
Specialistas taip pat pabrėžė, kad vienas iš dalykų, kuris vis dėlto, yra svarbiausias ir vyrų, ir moterų gyvenime, yra šeima.
„Jeigu yra šeima, kurioje vienas kitą girdi, supranta, tuomet ji atlieka tam tikrą psichoterapinę funkciją“, – kalbėjo profesorius ir pridūrė, jog reiktų nepamiršti ir kitų pagalbos alternatyvų: vyrų pagalbos linijos, vyrų klubų.
„Vyrams reikia išdrįsti kreiptis pagalbos. Kiekvienas esame savo gyvenimo istorijos rezultatas. Tad linkiu vyrams drąsos“, – laidoje kalbėjo prof. E.Laurinaitis.
