Naugarduko skveras – aikštė, esanti Vilniuje, kuri ribojasi su Pylimo, Naugarduko ir Vingrių gatvėmis.
XIX a. – XX a. pirmojoje pusėje šioje vietoje buvo malkų turgavietė, vėliau kurį laiką vyko prekyba arkliais. Sovietmečiu čia veikė požeminiai tualetai, o po Antrojo pasaulinio karo architektė Nijolė Vaičiūnienė suprojektavo stiklinį pavilijoną, skirtą pardavinėti gėlėms. Dabar čia veikia gerai žinomas baras.
Pastaruoju metu situacija skvere yra ne kokia. Gyventojai skundžiasi dėl jo nepriežiūros. Jie teigia, kad skvere yra problemų, kurias reiktų spręsti. Pavyzdžiui, ten buriuojasi neblaivūs asmenys, kurie ne tik teršia patį skverą, bet ir sukelia nesaugumo jausmą tiek ten gyvenantiems žmonėms, tiek aplinkinių kavinių, barų lankytojams, miesto svečiams.
Apie tai prabilo ir atlikėjas Vaidas Baumila, kadangi pro šią vietą praeina bene kasdien. Jis sutiko papasakoti apie situaciją Naugarduko skvere portalui Žmonės.lt.
„Su benamiais viskas gerai – jie yra bendruomenės dalis. Reikia užjausti ir padėti. Bet problema yra recidyvistai, kurie pakartotinai daro tam tikras veikas, pažeidžiančias įstatymą ir vienaip ar kitaip trukdo ten gyvenantiems ar laiką leidžiantiems žmonėms būti ramybėje.
Jie vartoja alkoholį, tuštinasi, vemia, palieka po maisto įvairias šiukšles, kelia triukšmą. Taip kartojasi kiekvieną dieną. Kvietėme pareigūnus, neatvažiavo. Neseniai kvietėme greitąją, tai šioji atvyko, išsivežė žmogų.
Šie žmonės kelia ir nesaugumą, nes yra jaunų šeimų, su vaikais, kurie skverą apeina per aplinkui“, – pasakojo V.Baumila.
Kaip teigė, rašė ne vieną skundą, skambino įvairiems atsakingiems asmenims, pasakojo apie situaciją. „Bet gauti atsakymai buvo labai abstraktūs“, – tikino jis.
Naugarduko skveras, anot Vaido, yra nudrenktas, nors galėtų būti labai graži vieta. „Iki MO muziejaus parkas yra sutvarkytas. O čia – istorinis skveras, galėtų daugiau dėmesio jam skirti.“
V.Baumila pateikė pasiūlymų, kurie galbūt pagerintų esamą situaciją. Visų pirma, ten, anot jo, yra akivaizdžiai per daug suoliukų. „Galėtų juos apmažinti, nes vis tiek daugiau niekas ant jų nesėdi, tik tie žmonės, kurie kelia problemas.“
Taip pat jis siūlytų tarnyboms greičiau reaguoti į iškvietimus, greičiau atvažiuoti. „Be abejo, mums, patiems gyventojams, reikia nenustoti drausminti, eiti, kalbėtis, be agresijos“, – pridūrė Vaidas.
Dar viena galima problema, anot atlikėjo, kad mažos parduotuvėlės Senamiestyje prekiauja alkoholiu. „Iš ten jie nusiperka alkoholio ir tada eina jį gerti ant suoliuko. Gal reiktų uždrausti ten prekiauti, nes jo nusipirkti ir legaliai išgerti galima netoliese esančiuose baruose ar kavinėse.“
Be to, pašnekovas galvoja, jog tame skvere galima padaryti kokią nors vaikų žaidimo aikštelę ar bet kokią kitą interaktyvią erdvę. „Kaip nors jį sutvarkyti ir padaryti malonų žmonėms, kad jie ten galėtų leisti savo laiką. Nes ten net ne visai skveras, galima pavadinti jį mažu parku.“
Naugarduko skvero vieta – miesto širdis. Prie pat yra MO muziejus, Pylimo gatvė, pro kurią netrukus kursiuos į NATO Summit'ą atvykusiųjų autobosas.
„Bus įdomu pažiūrėti, kaip visi tvarkysis šiame skvere per NATO viršūnių susitikimą“, – kalbėdamas su portalu Žmonės.lt svarstė V.Baumila.
Portalas Žmonės.lt praėjusį penktadienį kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl komentaro. Antradienį vicemerė Simona Bieliūnė atsakė į kreipimąsi ir tikino, kad Vilniaus savivaldybei situacija yra žinoma ir klausimas dėl būtinybės ją spręsti nekyla.
„Visuomenė pagrįstai tikisi greitos savivaldybės reakcijos ir situacijų sprendimo, tačiau privalome ieškoti sisteminių sprendimų, kad problema būtų sprendžiama viso miesto mastu. Veikimas pavienėse lokacijose tik priverčia asmenis persikelti iš vienos vietos į kitą, bet neišsprendžia pačios problemos“, – portalui Žmonės.lt komentavo vicemerė.
Todėl šiuo metu, kaip teigė, dirbama dviem kryptimis: ieškoma ilgalaikių, sisteminių sprendimų viso miesto mastu ir paraleliai vertinama situacija probleminėse miesto vietose bei operatyvaus reagavimo į ją galimybės.
„Savivaldybės specialistai su įvairiomis įstaigomis, policijos atstovais ir NVO partneriais analizuoja priemonių veiksmingumą – kurios padeda spręsti įsisenėjusias problemas ir kurios nesukuria norimo rezultato. Sisteminiai sprendimai reikalauja laiko, todėl prašome visuomenės kantrybės“, – rašė S.Bieliūnė.
Problemos sprendimą, anot jos, apsunkina itin žema tokį gyvenimo būdą pasirinkusių žmonių motyvacija ką nors keisti.
„Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro, „Carito“ ir kitų organizacijų specialistai lankosi benamių susibūrimo vietose, stengiasi motyvuoti juos susirasti darbą ir pastovią gyvenamąją vietą. Vilniaus savivaldybės įsteigti „Vilko pėdos“ namai nuolat turi laisvų vietų ir yra pasiruošę priimti būsto neturinčius žmones, iškviesti gyventojų ar specialistų visuomet atvyksta ir pasirūpina neblaiviais asmenimis. Įstaiga gali suteikti ne tik apnakvindinimo paslaugą benamiams asmenims, bet ir pasiūlyti kitas socialines paslaugas: paramą maisto produktais, pagalbą ugdant socialinius įgūdžius.
Problema, su kuria susiduriama nuolat – didžioji dalis benamių siūlomų paslaugų atsisako, nes nakvynės namuose draudžiama vartoti alkoholį, reikia laikytis tam tikrų taisyklių.“
Be minėtų paslaugų mieste taip pat vyksta aplinkos tvarkymo ir priežiūros darbai, daugelyje miesto viešųjų vietų įrengtos stebėjimo kameros, kurios padeda užkirsti kelią daliai viešosios tvarkos pažeidimų, o jei pažeidimai padaromi – nustatyti tai padariusius asmenis, pasakojo Vilniaus miesto vicemerė.
„Ypač probleminėse miesto vietose stengiamasi sustiprinti budinčių viešosios tvarkos pareigūnų lankymąsi, jei pranešama apie viešosios tvarkos trikdymą – asmenys yra išprašomi. Šioje srityje dalis veiksmų yra momentiniai, nesukuriantys norimo ilgalaikio pokyčio. Dėl šios priežasties paraleliai vyksta susitikimai su atskirų bendruomenių atstovais, kurie gyvendami šalia probleminių vietų ne tik geriau identifikuoja, kokie veiksniai yra palankūs buriuotis konkrečiuose skveruose ar parkuose, bet ir turi konstruktyvių pasiūlymų, kaip ir ką būtų galima spręsti.
Esame atviri kalbėtis, išklausyti siūlymus, vertinti galimybes tai įgyvendinti. Manoma, kad tik bendrų pastangų dėka galima keisti situaciją tose miesto vietose, kuriose ji buvo vertinama atlaidžiau ir dėl to itin pasunkėjo“, – portalui Žmonės.lt komentavo Simona Bielinė.
Be to, savivaldybė pirmadienį savo poziciją išsakė po vienu iš V.Baumilos įrašu feisbuke.
„Viešosios tvarkos skyrius gavęs informaciją bendrauja su benamiais, prevenciškai kalbasi, kad jie laikytųsi teisės aktų reikalavimų. Administracinio poveikio priemonių taikymas (baudimas) benamių problemos neišsprendžia (jie paprasčiausiai jų nemoka, neturi iš ko).
Be to, jeigu benamiai buvimo vietose nešiukšlina, nevartoja alkoholio, netriukšmauja, nepriekabiauja prie praeivių, neprašo išmaldos ir pan., pareigūnai neturi pagrindo įpareigoti / nurodyti benamiams pasišalinti ir nesirodyti gyventojų aktyviai lankomose viešose vietose.
Vien tai, kad viešoje vietoje esantis asmuo pasižymi savybėmis, leidžiančiomis jį identifikuoti, kaip pastovios gyvenamosios vietos neturintį asmenį, nėra pagrindas tokio asmens atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybę ar, juo labiau, apriboti tokio asmens buvimą viešoje vietoje.
Nei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, nei jokiame kitame teisės akte nėra numatytas draudimas asmenims būti viešosiose vietose, įskaitant jose miegoti. Joks viešąją tvarką reglamentuojantis teisės aktas nediferencijuoja asmenų pagal jų išvaizdą, drabužius, kitus fizinius požymius. Viešojoje vietoje miegantis asmuo gali būti priverstinai išvežtas tik tuo atveju, jei yra neblaivus. Tačiau blaivumą nustato tik policijos pareigūnai“, – feisbuke komentaru dalijosi Vilniaus miesto savivaldybė.
