Kartais sąnarių skausmas yra atsakas į bendrą kūno nuovargį, intensyvią fizinę veiklą ar net stresą. Tokiais atvejais pakanka daugiau laiko skirti sau ir gerai pailsėti. O jei intensyviai sportuojama, prieš treniruotes, būtina atlikti apšilimo pratimus, rašoma televizijos laidos „Sveikas rytojus“ pranešime spaudai.
„Nemažiau svarbu yra ir subalansuota mityba bei taisyklinga laikysena“, – sakė legendinis Lietuvos krepšininkas Valdemaras Chomičius, prisiminęs laikus, kai sveikatai skyrė per mažai dėmesio.
„Viskas prasidėjo dar tarybiniais laikais, kai informacijos apie sveiką gyvenimo būdą beveik nebuvo. Nedaug žinojome apie subalansuotą sportininkų mitybą, būtiną išgeriamo vandens kiekį ar vitaminų vartojimą. Gerdavome gazuotą vandenį ir valgydavome tai, ką valgo visi. Manau, kad aktyvus gyvenimo būdas ir mityba turi labai daug įtakos bendrai žmogaus savijautai“, – kalbėjo legendinis krepšininkas.
V.Chomičius prisiminė, kad būdamas 20-25 metų amžiaus net ir sočiai prisivalgius eidavo sportuoti, darydavo pratimus su svoriais, bėgdavo krosą. Tuomet viskas atrodė labai gerai, tačiau, kaip teigia pats vyras sako, sulaukus 30-ies metų jis ėmė jausti sveikatos problemas.
Visi profesionalūs sportininkai patiria didžiulius krūvius. Lietuvos olimpinis čempionas sekmadieniais 12 val. per TV8 rodomoje laidoje pasakojo, kad ilgus metus kasdienės treniruotės trukdavo ne trumpiau nei devynias valandas, o varžybų metu nepavykdavo išvengti ir traumų.
„Pirmąją operaciją man padarė 1995 metais, kai žaidėme Europos čempionate. Šokdamas pakreipiau koją – trūko meniskas, bet žaidimą tęsiau toliau. Varžyboms pasibaigus mano koja padvigubėjo, o grižus namo turėjau važiuoti į atranką, į Turkijos komandą. Niekam nieko nesakiau, kentėjau, gėriau skausmą malšinančias tabletes. Išvažiavus treniravausi visą savaitę du kartus per dieną, o naktį rėkdavau iš skausmo. Galiausiai, atėjau pas trenerį, pasakiau apie traumą ir išvykau namo“, – apie skaudžią traumą pasakojo sportininkas.
Valdemarui Chomičiui Lietuvoje buvo atlikta artroskopinė operacija. Pasak gydytojo ortopedo traumatologo Edvino Pranevičiaus, tokios operacijos metu, per minimalius pjūvius į sąnarį yra įvedami specialūs instrumentai ir mikroskopinė kamera, kurios pagalba stebint vaizdą atliekamos tam tikros manipuliacijos, kitaip tariant – pagydomas sąnarys.
„Šių operacijų privalumas yra tas, kad atliekamas pjūvis yra labai nedidelis. Taip pat užtikrinamos mažesnės operacinio rando komplikacijos, tokios kaip randėjimas, sąaugų formavimasis. Po šios operacijos pacientai greičiau grįžta į fizinę veiklą, o pooperacinis skausmas yra žymiai mažesnis, lyginant su atviromis operacijomis. Ne paskutinėje vietoje yra ir estetinis vaizdas“, – kalbėjo gydytojas E.Pranevičius.
Operacijos metu pacientas jaučiasi saugiai, nes iš anksto aptariamas ir pasirenkamas nuskausminimo būdas.
„Kadangi tai yra galūnės operacija, yra atliekama regioninė anestezija, tai reiškia, kad vaistai yra suleidžiami aplink nervus, įnervuojančius tą galūnę. Kol veikia vaistai, pacientas nejudina galūnės ir nejaučia skausmo, todėl mes galime atlikti mums reikalingas manipuliacijas. Jeigu pacientai nori operacijos metu miegoti, yra skiriami papildomi vaistai, kurių pagalba pacientas saldžiai miega, o mes atliekame savo darbą“, – pasakojo ortopedas traumatologas.
Po atliktos pirmosios operacijos garsusis krepšininkas dar daug metų sportavo ir, kaip pats sako, neturėjo jokių problemų. Intensyviai sportuojančiam V.Chomičiui antros operacijos prireikė tik po 10 metų, kai per varžybas Italijoje jis vėl patyrė traumą. Garsus vyras jau kitą dieną gavo ramentus ir iš daktarų išgirdo raginimą eiti.
Nors artroskopinių operacijų pagalba galima spręsti daug sąnarių bėdų, visgi, ne visada tokios operacijos gali būti atliekamos. Kartais vienintelė išeitis pacientui yra klasikinė, vadinamoji, atvira operacija.
„Labai daug krepšininkų yra patyrę tokių traumų, kai trūko kelio raiščiai. Pas daugumą likę dideli randai, taip pat, reabilitacija po atviros operacijos yra ilgesnė. Manau, kad artroskopinis metodas yra tikrai pažangus. Žinoma, atsižvelgiant į traumos rimtumą, kartais, norint išspręsti problemą, reikalinga atvira operacija“, – laidoje „Sveikas rytojus“ kalbėjo V.Chomičius.
„Būna situacijų, kai atlikti artroskopinės operacijos negalime. Esant sudilusiam kelio sąnariui, artroskopinė operacija nebus tokia naudinga kaip atvira. Kartais, išimtinais atvejais, kai pacientas yra jaunas ir turi pažeistus sąnarius, mes atliekame artroskopinę operaciją, tačiau ji dažniau atliekama bandant pašalinti skausmo priežastį ir atidedant protezavimo operaciją“, – aiškino gydytojas E.Pranevičius.
Liaudies išmintis sako: „Jei žinotum, kur krisi – pasidėtum pagalvę“. Tačiau, pasak gydytojo, krentant traumų galima išvengti, kaip ir galima atitolinti degeneracinius, su amžiumi susijusius, sąnarių skausmus.
„Pagrindinė visų traumų priežastis – laiku nesuveikęs pacientų raumenynas. Kaip taisyklė, tai būna raumenys atsakingi už stabilumą, reflekso lanką, kad nusileidimo metu visi raumenys vienodai įsitemptų ir krisdamas pacientas nusileistų minkštai. To išvengti galima sportuojant, reguliariai apsilankant pas kineziterapeutą, kuris, įvertinęs raumenų jėgą, balansą, paskiria individualią mankštą tai raumenų grupei, kuri tuo metu yra silpnesnė“, – pasakojo traumatologas Edvinas Pranevičius.
Gydytojas taip pat pataria kuo daugiau judėti, nes tai gali sumažinti skausmą. Geriausia rinktis tokias fizines veiklas, kurios kiek įmanoma mažiau apkrautų jau ir taip pažeistus sąnarius: ėjimą, plaukimą, važiavimą dviračiu.
„Bet koks judėjimas yra gerai, žmonės turi judėti, palaikyti fizinę būklę. Kuo daugiau judėsite ir būsite linksmesni, tuo tikimybė susitikti su daktarais bus mažesnė“, – patarė gydytojas ortopedas traumatologas Edvinas Pranevičius.
