Vilija pripažįsta, kad savo gimtadienio švęsti nemėgsta, nes jis sutampa su Joninėmis. Todėl ir šiemet didesnių planų ji kol kas planų neturi. „Prisiskaičiau astrologinių rekomendacijų, kad geriau pabūti vienumoje. Dabar deginu smilkalus, eisiu pamedituoti, o vėliau – bus matyti“, – šypsosi ji. „Gimtadienis man yra liūdna šventė, panašiai kaip Kūčios, todėl pabuvimas su savimi man atrodo visai logiškas.“
Visgi staigmenos jubiliatei patinka, nes laiko save azartiška ir impulsyvia. Tačiau dovanos Vilijai nesvarbios: ji nemėgsta nei gauti, nei dovanoti specialiai kokiai nors progai. Kartais būna, kad moteris pamato daiktą ir susieja jį su žmogumi, tada ima ir nuperka, be progos. V.Matačiūnaitė mano, kad kiekviena diena gali būti verta dovanos.
Jaunatviškumo nestinga
Kalbėdama su 15min apie skaičių „35“, Vilija Matačiūnaitė neslepia, kad kartais iš visuomenės jaučia spaudimą, jog tiek metų gyvenantis žmogus turėtų būti kalnus nuvertęs, daug pasiekęs ir padaręs. Visgi savo pavyzdžiu ji rodo, kad ko nors imtis – niekada ne per vėlu.
Mat šiuo metu Vilija yra trečiakursė – nuo 2018-ųjų studijuoja vaidybą LMTA Klaipėdos fakultete. Metų skirtumas tarp jos ir bendrakursių leidžia pasijusti labai jaunai viduje.
„Dabar suprantu, ką reiškia, kai 60-mečiai sako, kad širdyje jaučiasi aštuoniolikos. Tiesa, būdama 20-ies, galvojau, kad esu 15-os. Esu labai atsipalaidavusi ties metų klausimu“, – neslepia dainininkė.
V.Matačiūnaitė yra girdėjusi, kad žmonėms nuo trisdešimties neva turėtų prasidėti depresija, todėl ji jau nuo 29-erių savo metus apvalino. Tokio požiūrio laikosi iki šiol.
„Tada, kai iš tikrųjų tiek metų sukanka, nebebūna streso. Dabar aš visiems sakau, kad man 40-imt. Kai ateis tikras 40-metis– nė nejausiu, gi jau šimtą metų man 40-imt“, – juokiasi ji.
Vilija 15min pasakoja, kad nuo vaikystės buvo labai aktyvi ir nenustygstanti vietoje, norinti viską išbandyti. „Man atrodo, kad ši savybė yra labai teigiama. Minusas tik tas, kad, jeigu noriu veikti ne viena, labai sunku surasti tokių pačių energingų, aktyvių entuziastų, gebančių būti tame pačiame energetiniame lygyje“, – pripažįsta moteris.
Pavyzdžiui, dabar atlikėja labai užsivedusi žaisti tinklinį. „Žinoma, žaidžiu su jaunesniais, nes mano amžiaus žmonės gyvena nuobodžiai, yra užsivertę darbais. Netgi ne visi jaunuoliai geba pavežti mano tempą. Turiu daug jėgų, daug energijos, tai man padeda gyventi. Negalėčiau kitaip“, – šypteli pašnekovė.
Nebe ta Vilija iš realybės šou
Labiausiai Viliją išgarsino 2005-aisiais vykęs realybės šou „Kelias į žvaigždes“ – jame jos atliktas dainas „Mylėk“ ir „Spjaudau sau ir gaudau“ žinojo didžioji dalis Lietuvos. Šiandien apie tą etapą atlikėja per daug negalvoja, bet jai kartas nuo karto tai primena aplinka.
„Kai man kažkas pasako, kad aš dainininkė, žvaigždutė ar garsenybė, aš stebiuosi, kaip dar žmonės tai atsimena. Dabar aš jau kitame etape, tada man buvo niolika, bet tikrai džiaugiuosi, kad tas etapas buvo, daug iš jo pasiėmiau ir sužinojau. Norėjau dainuoti – turėjau galimybę tai daryti: važinėjau po Lietuvą ir džiuginau žmones.
O šiuo metu mano visos mintys yra apie teatrą, vaidybą, apie gelmių ir personažų paieškas“, – pasakoja V.Matačiūnaitė.
Jubiliatę stebina ar net liūdina žmonės, kurie nesupranta, kad visi keičiasi. „Žmonės tikisi, kad aš būsiu ta Vilija, kuri spjaudo ir gaudo, nesuvokia, kad mano poreikiai pasikeitė, kad jau kitaip vertinu savo muziką ir noriu ja dalintis naujomis formomis“, – tikina atlikėja.
Dainininkė nemato prasmės žvalgytis į tolimą praeitį ir žiūrėti savo senų pasirodymų įrašus. Jai daug įdomiau suprasti, kokia yra dabar, matyti savo augimą, keistis.
Apskritai, į realybės šou ji eiti net nenorėjo: tuo metu turėjo roko grupę, buvo antroji režisieriaus Igno Miškinio asistentė kino filme „Diringas“, norėjo studijuoti režisūrą.
„Taip, norėjau dainuoti, bet dalyvauti projekte man tiesiog pasiūlė bičiulis, su kuriuo mes važinėdavome į tarptautinius vokalo konkursus. Mano svajonė nebuvo išgarsėti per realybės šou“, – atvirauja Vilija.
Kiekvienas gyvenimo etapas – savaip gražus
Pirmasis V.Matačiūnaitės prisiminimas – kai ji, būdama penkerių, skaitė knygą „Ką žmonės dirba visą dieną“. Vėliau, mokydamasi skaityti rusiškai, sekiodavo mamą ir klausinėdavo, kaip tarti vieną ar kitą raidę.
Iš vaikystės liko keletas bruožų: nepasikeitė jos, kaip pati sako, keistas ir ne visiems suprantamas humoro jausmas. Nors mama teigdavo, kad Vilija buvo labai geras vaikas, pradinių klasių mokytoja, su kuria dainininkė iki šiol palaiko ryšį (netgi buvo atvažiavusi pažiūrėti, kaip Vilija vaidina), pasakoja kitaip – ji atlikėją prisimena kaip energingą mergaitę, degančiomis akimis, išsiskiriančią iš minios. Dėl to Vilija dar tada buvo kviečiama pasirodyti įvairiuose renginiuose.
Visgi V.Matačiūnaitei iki šiol nepavyko atsikratyti ir vienos erzinančios savybės. Tai obsesinis kompulsinis sutrikimas (OCD): pedantiškumas, kurio išmokė mama. Pasirodo, Vilijai labai svarbu, kad kiekvienas daiktas turėtų savo vietą.
„Man su šiuo dalyku gyventi sunku, nes kiti žmonės to neturi, todėl kankinuosi pati. Džiaugiuosi, kad yra daug kursiokų menininkų, mėgstančių mėtyti daiktus, tad labai tikiuosi, kad per artėjančius dvejus studijų metus man pavyks šio įpročio atsikratyti“, – viliasi atlikėja.
Konkrečių autoritetų Vilija niekada neturėjo, bet ją motyvuoja ir verčia didžiuotis tie žmonės, kurie yra stropūs ir užsispyrusiai siekia savo tikslų. „Aš esu truputį tinginė, todėl tokie žmonės mane įkvepia“, – sako ji.
Apdovanojimai ir pernelyg pozityvus įvertinimas Viliją taip pat skatina dar labiau stengtis. „Kad nusipelnyčiau to apdovanojimo, kurį esu gavusi, verčiu save dvigubai ar trigubai daugiau dirbti toje srityje“, – pripažįsta pašnekovė.
Visi gyvenimo etapai moteriai buvo įdomūs, tačiau paskutiniai metai gimnazijoje buvo itin įsimintini: turėjo daug meninių veiklų – kūrė filmus, važinėjo į konkursus, keliavo po užsienį. „Aš kiekvieną dieną galėjau ką nors įsimylėti, turėjau prisodrintą jaunystę“, – pasakoja dainininkė.
Laikas, kai vaidino seriale „Mano mylimas prieše“, irgi buvo apipintas naujomis patirtimis. O naujovės Vilijai labai patinka.
Gyvenimas menininkei padovanojo ir ilgamečių draugysčių, trunkančių apie 30 metų. Ji palaiko santykius su mokytoja ir trimis klasiokėmis iš pradinių klasių. Kai dar užsiiminėjo juvelyrika, vienai iš jų netgi gamino vestuvinius žiedus.
