Nuotraukas, kurios yra šių išskirtinių numerių viršeliuose, skiria beveik trisdešimt metų. Žurnalas „Legendos“ prisiminė akimirką, kaip tėvai stebi mažosios Ievutės bandymus groti pianinu.
Tačiau jie niekada nevertė Ievos mokyti, niekada nelipdė iš jos svajonių modelio. Meilė muzikai atėjo visiškai natūraliai – augant Operos ir baleto teatro užkulisiuose bei Muzikos akademijos auditorijose, apsuptai įdomių žmonių.
Bet svarbiausia, kad tėvai savo pavyzdžiu išmokė dukrą svajoti ir pačią drąsiai siekti svajonių – be įkyraus kontroliavimo ir kategoriškumo. Viskas, ką susiurbė, vėliau tapo Ievos muzikiniu bagažu.
Tokia pati akimirka, tik atkurta po trisdešimties metų, papuošė „Žmonių“ viršelį. Tik čia – šiandien jau legendiniai atlikėjai: 73 metus skaičiuojantis vienas žymiausių visų laikų Lietuvos bosų Vladimiras Prudnikovas, garsi pianistė, pedagogė Nijolė Ralytė ir dabar jau dviejų dukryčių mama mecosopranas Ieva Prudnikovaitė.
„Man itin svarbu, kad tėvai pirmiausia yra mano asmenybės mokytojai. Ir dar svarbiau – geriausi draugai. Tėtis man visada buvo vyriškumo, tvirtumo garantas. Mama – elegancijos, moteriškumo, intuicijos, polėkio derinys. Jų įtaka mano pasaulėžiūrai, gebėjimui bendrauti, humoro jausmui, muzikiniam ir visiems kitiems skoniams – didžiausia.
Profesija tikrai nėra pagrindinis gyvenimo dėmuo. Kur kas reikšmingesni tarpusavio santykiai, supratimas ir palaikymas. Geras tėvų ir vaikų ryšys nėra savaime suprantamas dalykas. Jis yra kuriamas – išjaučiamas, iškalbamas, išbūnamas. Man dvigubai pasisekė, nes tėvais galiu kliautis dar ir profesiniuose reikaluose... Tėvų pavardė nėra našta. Tai – turtas“, – įsitikinusi Ieva.
Interviu bei fotosesija – naujausiuose žurnaluose „Žmonės“ bei „Legendos“:
