„Net jei šalia ir būtų mylima moteris, vargu ar mus sutiktumėte kokiame nors renginyje. Nemėgstu viešai rodyti, demonstruoti, vaizduoti savo santykių – pernelyg juos vertinu, branginu, tausoju. Šiuo metu mano širdis laisva, tačiau, tikiu, vienatvė nėra mano likimas“, – neabejoja.
Vaidas sako neretai sulaukiantis replikų, kad galbūt esąs homoseksualus, tačiau tikina puikiai žinantis savo seksualumą ir neturi dėl ko gėdytis, juo labiau ką nors įrodinėti. O draugės neturi, nes truputį baiminasi – po dviejų nesėkmių stengiasi pasisaugoti.
Net jei šalia ir būtų mylima moteris, vargu ar mus sutiktumėte kokiame nors renginyje.
Juk meilė, tikina, nesvarbu, kaip ji baigiasi, daug ką keičia. Jis pats pastebi, kad niekada nebuvę įskaudinti žmonės jam atrodo pernelyg savimi pasitikintys, nekuklūs, dažnai arogantiški ir nepaprastai ciniški.
„Leiskite man pagyventi sau, – juokiasi, – aš tik prieš ketverius metus baigiau studijas. Reikia išmokti vertinti vienatvę, ją mylėti – kai ją pamilsi, suprasi didžiulį skirtumą tarp vienatvės ir buvimo su kuo nors.“
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“
