Šventinė dvasia naujuose šeimos namuose jaučiama nuo pat gruodžio. Pirmąją žiemos dieną įprastus indus pakeitė kalėdiniais ornamentais puoštas servizas, o netrukus sužibo ir eglė.
„Praėjusiais metais eglutę puošėme futbolo kamuoliukais, o šiais – tikru auksu. Mūsų šeimoje futbolas užima svarbią vietą, tad norėjosi susigrąžinti prisiminimus apie gražias pergales. Esu sentimentali, tad man tai labai daug reiškia“, – pasakoja V.Grikšaitė-Česnauskienė.
Profesionalaus žaidėjo žmona prieš motinystės atostogas dirbo Lietuvos futbolo federacijos sekretoriato vadove, o keturis kartus per savaitę futbolo treniruotes lanko ir vyresnėliai: aštuonmetis Deividas ir trejais metais jaunesnis Rojus. Būtent jų per kelerius metus sukauptais medaliais pasipuošė šiųmetinė šeimos eglė.
„Kiekviena šeima turi savą skonį, o man eglutė yra galimybė improvizuoti. Norisi nesikartoti, nustebinti save taip, kad kasdien ją išvydus būtų smagu“, – pasakoja moteris.
Ji atskleidžia, kad visgi viena šeimos tradicija nesikeičia – eglės viršūnę puošia vartininko pirštinė.
Kaip ir kasmet, žaliaskarės puošimu rūpinosi visa šeima. Tėvai su vaikais prieš šventes gamino ir imbierinį meduolinį namelį. Šalia jo atsidūrė ir įspūdingas futbolo stadionas. „Trakų“ futbolo komandoje saugo pozicijoje žaidžiančio Deivido Česnauskio ekipa šioje gardžioje aikštėje „svečių“ komandą įveikė įspūdingu rezultatu.
Ant židinio šiemet šeima pakabino ir pačių siūtas kojines. Tik jas puošė ne vardai, o futbolo marškinėlių numeriai ir žaidėjų inicialai.
„Kalėdos yra šeimos šventė, tad ir prisidėti turi visi. Kartu puošiame eglę, kepame kūčiukus. Mes viską darome kartu, juolab kad berniukams kol kas viskas įdomu. Jie greitai auga, todėl bet kada tokias akimirkas gali pakeisti draugai ar technologijos“, – šeimos tradicijomis dalijosi Vaida.
Tausoti ir vertinti kalėdines tradicijas V.Grikšaitę-Česnauskienę skatina vaikystės prisiminimai. Ji puikiai atmena Kūčių išvakares, kai nešinas didžiule egle namo grįždavo tėtis. Vaikai tučtuojau ją papuošdavo, o tuomet Vaidos ir jos brolio pagalbos reikėdavo virtuvėje – padėti mamai pasirūpinti švenčių stalu, iškepti kūčiukus.
Bet šiais metais šventės dar ypatingesnės. Jas Česnauskių šeima sutinka su nauju nariu – gruodžio 27-ąją pusę metukų švęsiančia dukryte Ema.
„Mes labai džiaugiamės, kad per šias šventes mūsų bus jau daugiau. Per praėjusias Kalėdas, prisimenu, buvau pusantro mėnesio nėščia. Ši džiugi žinia šeimai tapo didžiausia dovana, o šiemet geriausia mums yra bendras laikas prie bendro stalo“,– šypsosi Vaida.
Svarbiausia – branginti kiekvieną akimirką
Laiškų rašymas Kalėdų Seneliui – dar viena graži tradicija. Tik tėvai neleidžia savo vaikams išlepti, todėl ir laiškai turi būti nuoširdūs, gražiai parašyti ir spinduliuoti tikru noru. Tuo tarpu Vaida su vyru galvos dėl dovanų nesuka.
„Nutarėme vienas kitam padovanoti simbolines dovanas. Šiais metais netrūko įtemptų situacijų, kurios leido įvertinti, kaip gera būti sveikiems, turėti vienas kitą“, – sako V.Grikšaitė-Česniauskienė.
Moteris pasakoja, jog savo gimimo dieną, vykdamas aplankyti Klaipėdoje pas gimines viešėjusios šeimos, Deividas pateko į skaudžią avariją. Kaip pati sako, po jos vyras gali švęsti antrąjį gimtadienį.
„Tad labai linkiu sustoti akimirkai, nes lėkdami, įsitraukdami į rūpesčius pamirštame tai, kas brangu. Pasinerkime į apmąstymus, trumpam sustokime ir branginkime vienas kitą. Atsisakykime pykčio, kuris kyla iš įvairiausių nesusišnekėjimų net tarp artimiausių žmonių. Skirkime daugiau dėmesio vienas kitam, meilės, nuoširdaus dėmesio. Mokėkite atleisti ir būkite vieni kitiems geresni“, – linki Vaida.
Palinkėjusi įvertinti kiekvieną akimirką, V.Grikšaitė-Česnauskienė negali atsistebėti, kaip greitai prabėgo ir pirmieji šeši dukrytės mėnesiai.
Kaip pati sako, atrodo, kad Ema gimė tik vakar, o jau reikia galvoti, kas laukia ateityje. Visgi būti mama, kaip pati sako, kol kas yra pats geriausias darbas.
„Tai yra momentas, kai galiu visą dėmesį skirti tik vaikams, rūpintis šeimos židiniu, o ir vyresnėlį reikia prispausti mokytis. Pauzė išėjo netyčia, nors tikrai nežinau, kiek truks. Gal ir norėčiau į darbus grįžti rudenį, kai mažajai bus pusantrų metų, tačiau, žinote, kaip sakoma apie planuojančius žmones“, – nusijuokia Vaida.
