Operacija su pasiruošimu penktadienį užtruko mažiau nei valandą. „Iš operacinės išėjau ašarodamas, bet su šypsena“, – linksmai nusiteikęs kalbėjo Vaidas. Nuo šiol jam nebereikės nei kontaktinių lęšių, nei akinių.
Be kontaktinių lęšių arba akinių Vaidas negalėjo gyventi daugiau nei penkiolika metų. Jo regėjimas buvo nusilpęs iki – 4.
Kadangi scenoje vaikinui tenka ne tik dainuoti, bet ir šokti, pastaruoju metu jau trukdydavo net ir patys geriausi lęšiai: „Neseniai Londone per šokių repeticiją kolega ranka kliudė akį, iškrito lęšis ir aš staiga praradau koordinaciją. Viskas susiliejo, režisieriui dėl to teko mane išbraukti iš kai kurių pasirodymo scenų“.
„Žinodavau, kad kontaktinius lęšius reikia nakčiai išsiimti ir geriausia juos keisti kiekvieną mėnesį, tačiau esu ir ne kartą su jais miegojęs, ir nešiojęs tikrai ne po mėnesį. Taigi, nuo šiol būsiu laisvas ir nepriklausomas nuo bet kokių regėjimo įrankių“, – džiaugėsi po operacijos atlikėjas.
Labiausiai Vaidui gaila parduotuvės ir malonių jos pardavėjų, pas kurias daugiau nei dešimt metų užsisakydavo akinius, lęšius ir jiems būtiną skystį: „Įsivaizduojate kokį ta parduotuvė patirs nuostolį? Juk neseniai jai teko atsisveikinti ir su mano akiniuotoju broliu. Tiesa, su ta parduotuve dar bendraus mano mama“.
O senus savo akinius, kuriems jau buvo nulūžusi kojelė, Vaidas paliko klinikoje. Ant auksine suknele aprėdyto manekeno blyksi jau keli šimtai akinių, iš kurių galima būtų sudaryti įdomų katalogą, atspindintį akinių madas nuo 6-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio iki šių dienų.
Padrąsino tituluota gražuolė
Paklaustas, kodėl ryžosi akių operacijai, Vaidas pasigyrė, kad tam jį padrąsino tituluota gražuolė Gabrielė Martirosianaitė, kuriai tokia pati operacija buvo atlikta pieš dvi savaites.
„Prastas regėjimas – didelis gyvenimo trūkumas. Tie, kas puikiai mato, negalėtų suprasti tų, kurie, atsibudę ryte, nieko nemato, užuot matę pro langą besiskverbiančią saulę ar pilnatį. Todėl, kai yra galimybė pasirinkti, tai geriau pasirinkti šviesą, o ne – tamsą“, – džiaugėsi jau kelias savaites be akinių į gyvenimą žvelgianti Gabrielė.
Paklausta, ar buvo baisu prieš operaciją, mergina atvirai prisipažino, jog bijojo operacijos: „Bet pati save drąsinau. Procedūra truko visai neilgai ir nejaučiau jokio skausmo. Ir visa tai atperka jausmas, kai po poros savaičių jau net neprisimenu, kad daugelį metų gyvenau su lęšiais. Jų tiesiog nebepamenu. O kitą dieną po operacijos net akinių nebereikėjo.“
Pasak Gabrielės, ji prieš operaciją ilgai domėjosi, kaip ir kas lazeriais atlieka akių operacijas, kaip po jų vyksta gijimas.
„Kadangi beprotiškai norėjau geriau matyti, todėl, prieš ateidama konsultacijai, žinojau, kaip man atrodė, absoliučiai viską – kas seniausiai Lietuvoje atlieka operacija lazeriais, kas kokius lazerius turi ir kokia tų chirurgų patirtis bei reputacija. Manau, kad neprašoviau pro šalį – chirurgo rankos auksinės, o klinika turi pačią naujausią įrangą“, – sakė Gabrielė.
